Velykų salos statulos iki šiol kelia mokslininkų aistras

Neseniai jis ir vėl tai padarė - mokslo pasauliui pasiūlė naują, provokacinę teoriją apie tai, kas ir kada iš tiesų pastatė milžiniškas, paslaptingas statulas, išsibarsčiusias po visą Velykų salą, esančią pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, ties Pietų Amerikos vakarine pakrante.

Gremas Henkokas - britų rašytojas ir keliautojas, žurnalistas, tyrinėtojas ir mokslininkas. Jis yra kelių bestselerių autorius; pateikė mokslinių įrodymų, kad išsivysčiusios kultūros Žemėje egzistavo gerokai anksčiau, negu pripažino oficialusis mokslas. Jo veikalai yra labai populiarūs ir akademiniuose sluoksniuose visada kelia daugybę karštų diskusijų.

Neseniai G.Henkokas sukėlė tikrą audrą, pareiškęs, kad paslaptingos Velykų salos statulos buvo pastatytos 10 tūkstančių metų prieš mūsų erą, tai padarė nepaprastai išsivysčiusi, bet seniai išnykusi civilizacija.

Šis teiginys paneigia seniai priimtą teoriją, kad statulų autoriai yra prieš 900 metų gyvenę polineziečiai.

Išsimėčiusios po visą Velykų salą stūkso apie 1000 monumentalių skulptūrų, vadinamų moajais (moai). Kiekviena sveria apie 10 tonų ir siekia 4 metrų aukštį. Yra sunkesnių ir aukštesnių. Didžiausia statula iškilo į 10 metrų aukštį ir sveria net 95 tonas! G. Henkokas mano, kad tas gigantiškas statulas sukūrė žmonės, kurie gyveno saloje prieš maždaug 12 000 metų, gerokai anksčiau, negu į salą atvyko polineziečiai.

Savo teoriją jis grindžia tuo, kad saloje yra rasta bananmedžių liekanų, kurioms yra per 3 000 metų, vadinasi, atvykę polineziečiai čia sutiko saloje jau anksčiau gyvenusius žmones. Ir būtent iš tos senovinės, labai išsivysčiusios tautos polineziečiai paveldėjo tradicijas ir foklorą, kurie šiandien yra būdingi jų kultūrai.

Kaip dar vieną įrodymą mokslininkas pateikia faktą, kad moajai yra gerokai senesni už postamentus, ant kurių yra pastatyti. Statulas tikriausiai statė įvairios tautos, naudodamos įvairias technologijas. Statulos yra lygios ir iškaltos kokybiškiau už primityvesnius postamentus, kurie yra tiesiog akmenų nuolaužų krūvos.

Ši teorija, kaip ir daugelis kitų, tiksliai sutampa su kai kurių mokslininkų teiginiais, kad kadaise Žemėje gyvavo sena išsivysčiusi civilizacija, kurios beveik visą architektūros paveldą sunaikino Didysis tvanas, įvykęs paskutiniojo ledynmečio pabaigoje. Šios hipotezės įrodymus G.Henkokas detaliai išdėstė savo knygose.

Taip pat buvo sukurtas serialas šia tema - „Senovės Apokalipsė". Mokslininko išvados nelabai įsipaišo į šiuolaikinę archeologinę paradigmą. Daugelis archeologų ne šiaip kritikavo G.Henkoką, o surengė tikrą jo persekiojimą. Jokių kontraargumentų jie nepateikė, o tik bandė rasti kokios nors kolegą kompromituojančios informacijos, kad pakenktų jo reputacijai ir parodytų kaip jokio pasitikėjimo nevertą keistuolį.

Priešingai nei tikėtasi, visas šis puolimas suveikė prieš jo organizatorius: juk jeigu taip agresyviai puolama, užuot paneigus, vadinasi, teorijoje esama racionalaus grūdo. Alternatyvios žmonijos istorijos idėjos sudomino milijonus žmonių visame pasaulyje.

Tik nedidelė dalis pripažintų mokslininkų sugebėjo veikti garbingiau - bandė rasti moksliškai pagrįstų argumentų. Pavyzdžiui, archeologas Deilas Simpsonas (Dale Simpson) sako, kad panašių statulų buvo rasta ir kitose salose, ne tik Velykų saloje. Tai, aišku, nėra tiesioginis G.Henkoko teorijos paneigimas, juk senovinės kultūros atstovai galėjo palikti savo buvimo liudijimų po visą pasaulį, o jų darbai galėjo įkvėpti vėliau gyvenusias kartas.

O milžiniškos galvos Velykų saloje galbūt yra vieninteliai vis dar egzistuojantys originalių, 12 000 metų senumo statulų pavyzdžiai. Jos yra apsaugotos nuo irimo, nes yra labai sunkiai pasiekiamoje ir atokioje vietoje. Velykų sala yra vidury begalinio Ramiojo vandenyno - tūkstančius kilometrų aplink ją nėra nė vieno sausumos plotelio.

Daugelis mokslininkų pripažįsta, kad šios salos atradimas - tiesiog stebuklas ir gryniausias atsitiktinumas.

Įrodinėdamas savo teoriją G.Henkokas remiasi 2013 metų tyrimu. Tada mokslininkai tyrė grunto mėginius iš seniai užgesusio ugnikalnio kraterio. Juose buvo rasta krūmokšnių ir žolių liekanų - juos į salą galėjo atvežti žmonės, atvykę į Velykų salą prieš beveik 14 000 metų.

Šio argumento niekas nesugebėjo paneigti, todėl galima manyti, kad visa kritika gali būti tik mokslo ortodoksų noras apginti nusistovėjusias teorijas nuo „eretiko" G.Hankoko puolimo.

Skeptiškai šią hipotezę vertinantieji nurodo, kad Velykų saloje nerasta jokių kiaulių, šunų, stambiųjų raguočių arba kitų stambių gyvūnų, paprastai gyvenančių šalia žmonių, liekanų, kurių amžius būtų skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių metų.

O G.Henkokas apskritai abejoja, kad kasinėjimų saloje tikslas buvo aptikti paslaptingos cilizacijos atstovų buvimo saloje įrodymų. Dauguma archeologų tiesiog iškart atmetė visas alternatyvias žmonijos istorijos versijas, net nepasivarginę rasti įrodymų.

G.Henkokas savo hipotezę taip pat grindžia tokiais įrodymais kaip Velykų salos gyventojų padavimai, perduodami iš lūpų į lūpas. Visuose juose pasakojama apie žmones, atvykusius iš Hivos salos, kurią jiems teko palikti, nes ją užtvindė paskutiniojo ledynmečio pabaigoje ištirpę ledynai ir beveik pusantro šimto metrų pakilęs pasaulinio vandenyno lygis.

Mokslininkas daro prielaidą, kad tie migrantai apsigyveno Velykų salos žemumose, kurios vėliau taip pat tapo netinkamos gyventi dėl potvynių. Todėl saloje neliko beveik nieko, iš ko būtų galima spręsti, kad ten prieš daugybę tūkstančių metų kažkas gyveno. Išskyrus milžiniškas statulas.

G.Henkokas ir šiandien tęsia savo tyrinėjimus ir yra pasiryžęs prisikapstyti iki tiesos ir įrodyti, kad buvo visiškai teisus.