respublika.lt
 

VDU rektorius: brėžti gerovės valstybės kontūrus verta pradėti nuo švietimo (3)

2020 sausio mėn. 17 d. 16:18:02
Birutė Mačienė, Elta

Gerovės valstybė yra daugeliui priimtinas galimų pokyčių vaizdinys – tačiau reikia gerai apsvarstyti, kokie būtent pokyčiai yra reikalingi Lietuvai, kokius politinius, ekonominius ar socialinius mechanizmus galima pritaikyti mūsų šalyje. Šiems klausimams skirta konferencija „Gerovės valstybės kontūrai Lietuvai“ penktadienį vyko Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU).

×
nuotr. 1 nuotr.
VDU rektorius Juozas Augutis. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

 

Įžanginį žodį konferencijoje tarus prezidentui Gitanui Nausėdai, vienas iš šio renginio pranešėjų – VDU rektorius prof. Juozas Augutis pabrėžė, kad kuriant gerovės valstybę, švietimą galima laikyti vienu iš pagrindinių to proceso garantų.

„Turime daug gerų pavyzdžių, kas padaryta švietimo sistemoje, tačiau yra ir problemų. Šiuo metu per visą Lietuvą turime 25940 abiturientų, o daugiau nei prieš 15 metų jų buvo per 60 tūkstančių. Kalta emigracija, tačiau Lietuva nesitraukia taip sparčiai, kaip „traukiasi“ jos jaunimas.

Kad nesentų universitetai, kasmet jiems reikia papildymo – 20-30 tūkstančių abiturientų. Bet nėra gera situacija, kai kalbama apie regioninę politiką, o daugiau nei 75 procentų kolegijų pirmakursių įstoja į kolegijas Vilniuje ir Kaune, daugiau kaip 60 procentų abiturientų tampa aukštųjų mokyklų pirmakursiais Vilniuje, kiti – likusioje Lietuvoje“, – sakė VDU rektorius.

Jis atkreipė dėmesį į dažnai viešojoje erdvėje skambantį pasakymą, kad Lietuvoje per daug žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Bet, pasak VDU rektoriaus, jei šalis nori vystytis ir siekia pažangos, ji turi lygiuotis į toliau gerovės keliu pažengusias valstybes. Tad žmonių su aukštuoju išsilavinimu Lietuvai netgi trūksta.

Prof. J. Augučio nuomone, priėmimą į aukštąsias mokyklas reikėtų vykdyti konkurso būdu, priimant dalį studentų ir su žemesniais balais. Biudžetinį finansavimą turėtų gauti bent 25 tūkstančiai aukštųjų mokyklų pirmakursių. Taip pat naudinga būtų sekti Lenkijos pavyzdžiu ir sudaryti geras sąlygas studijuoti Ukrainos, Kazachstano ir kitų šalių jaunimui. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje aukštosiose mokyklose išsilavinimo siekia apie 80 tūkstančių ukrainiečių. Tad pastaraisiais metais mūsų šalies darbdaviams atkakliai ieškant darbuotojų trečiosiose šalyse, būtų galima įdarbinti užsieniečius specialistus, kurie baigę universitetus ir nori likti bei dirbti Lietuvoje.

Agentūros prie Europos Komisijos skaičiavimu, didžiausias (6,5 proc.) užimtumo augimas iki 2030-ųjų metų Lietuvai prognozuojamas teisės, socialinėje, kultūros srityse. IT specialistų poreikis tikėtina augs perpus mažiau – daugiau nei 3 proc.

VDU rektorius J. Augutis minėjo negerą tendenciją, kai mažai jaunuolių renkasi mokytojo profesiją (per dešimtį pastarųjų metų šios profesijos pirmakursių sumažėjo netoli 7 kartų. Ir per artimiausius 3-5 metus, tikėtina, Lietuvos mokyklose trūks apie 1800 mokytojų dalykininkų bei apie 800 logopedų, sociologų bei kitų specialistų.

Būsimajame partijų susitarime, jei toks bus pasiektas, pasak prof. J. Augučio, turi būti išryškintos pagrindinės švietimo srities problemos. Tai – vienodų sąlygų ir vienodos švietimo kokybės užtikrinimas visos Lietuvos ikimokykliniame ir bendrajame ugdyme. Taip pat – užtektinai parengtų specialistų. Svarbus ir švietimo finansavimas (6 proc. nuo BVP) bei regioninės politikos užtikrinimas.

„Turi būti siekiama Europos Sąjungos vidutinių proporcijų, ir neabejotinai reikia vienos strategijos visam Lietuvos švietimui. Tikėkimės, kad po 2 metų, kai švęsime šimtmetį, kai Lietuva turi savąjį, lietuvišką, universitetą, jau būsime kai ką švietime nuveikę, žengdami gerovės valstybės kūrimo keliu“, – sakė konferencijoje Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. J. Augutis.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kokių apsaugos priemonių žadate imtis po žinios apie pirmąjį koronaviruso atvejį Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar „trikojai“ keliuose daro įtaką jūsų vairavimui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1  0 C

-1  0 C

 

 +1 +2 C

+3 +4 C

+3 +4 C

 

+5 +7 C

0-4 m/s

0-4 m/s

 

0-4 m/s

Nuorodos