respublika.lt

Užsienio kalbų mokymo lyderiu pripažintas Vytauto Didžiojo universitetas (10)

2021 liepos 15 14:12:00
Birutė Mačienė, Elta

Daugiakalbystės puoselėjimas – viena iš pagrindinių Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vertybių. Į tai atkreipė dėmesį ir programa „Kurk Lietuvai“, pateikusi 28 Lietuvos aukštųjų mokyklų užsienio kalbų mokymo(si) apžvalgą. Joje pažymima, kad iš visų aukštųjų mokyklų didžiausias užsienio kalbų pasirinkimas 2020/21 metais buvo VDU. Tais metais, pasak Universiteto pranešimo, šioje aukštojoje mokykloje studentai mokėsi net 24 kalbų. Be to, daugiausia kalbas besimokančių studentų taip pat studijuoja VDU.

×
nuotr. 1 nuotr.
Vytauto Didžiojo universitetas. VDU nuotr.

 

„Kad daugiakalbystės puoselėjimas yra viena pagrindinių mūsų universiteto vertybių, liudija ne tik pirminis VDU atkūrimo tikslas – pasiūlyti Lietuvai vakarietiško modelio, orientuoto į visapusišką asmenybės ugdymą, studijas, bet ir Universiteto atsakas į spartėjančius globalizacijos procesus, Lietuvos valstybės atsivėrimą Europai ir pasauliui“, – teigia VDU Komunikacijos prorektorė doc. Vilma Bijeikienė.

Anot jos, siekdamas plėtoti nuoseklią kalbų politiką, VDU remiasi Europos kalbų tarybos rekomendacijomis bei pažangių Europos universitetų kalbų politikos dokumentais. Universiteto Užsienio kalbų institutas siūlo studentams rinktis net iš 30 užsienio kalbų, tarp kurių – ir Lietuvos rinkai aktualios kalbos, tokios kaip švedų, danų, suomių, vokiečių, kinų bei kitos. Šalia anglų kalbos, 2020/21 mokslo metais populiariausios buvo rusų, ispanų, prancūzų, vokiečių ir italų kalbos. Mokoma ir retesnių kalbų – hebrajų, kartvelų, turkų, korėjiečių. Lietuvių diasporai ir užsienio studentams siūlomos lietuvių kalbos bei kultūros studijos, vasaros ir žiemos kursai sulaukia vis didesnio susidomėjimo.

VDU Statute prie svarbiausių asmenybės ugdymo tikslų yra nurodoma sudaryti sąlygas asmeniui įgyti artes liberales principu grindžiamą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kurio neatskiriama dalis – užsienio kalbų studijos. Tad studentas greta savo pasirinktos specialybės dalykų taip pat studijuoja įvairių sričių (socialinių, humanitarinių, menų, gamtos, technologijų ir kt.) artes liberales studijų dalykus bei užsienio kalbas. Kiekvienas studentas, nepriklausomai nuo to, kurią studijų programą studijuoja, turi pasirinkti nuo 12 iki 24 kreditų privalomai studijuoti anglų ar kitą užsienio kalbą(-as). Visi studentai įgyja C1/C2 anglų kalbos lygį. Universitete pradėję studijuoti studentai ir jau turintys akademinės anglų kalbos C1 lygio kompetencijas, studijuoja aukštesniu anglų kalbos lygiu arba kitas užsienio kalbas. O išnaudoję privalomus užsienio kalboms skirtus kreditus, gali studijuoti papildomai pasirinktą užsienio kalbą, sumokėję simbolinę studijų kainą ar net studijuoti nemokamai, pavyzdžiui, retąsias kalbas. Absolventai dažnai studijas baigia mokėdami 2–3, o kai kurie – net 4 užsienio kalbas.

VDU atstovės Indrės Sekevičienės teigimu, norintieji visą dėmesį skirti kalboms ir kultūroms, Humanitarinių mokslų fakultete gali rinktis studijuoti anglų filologiją, Frankofonijos šalių kalbą ir kultūrą, italistiką ir romanų kalbas, Rytų Azijos šalių arba Skandinavijos šalių kultūras ir kalbas bei vokiečių kalbą ir komunikaciją. Šių studijų programų absolventai įgyja aukštą pasirinktų kalbų kompetenciją ir turi galimybę projektuoti savo karjerą gilindamiesi į fundamentaliąsias filologines ar regionų studijų žinias. Visi VDU studentai gali nemokamai rinktis ir šių programų gretutines studijų programas, apimančias 40–60 ECTS bei jose studijuoti anglų, prancūzų, italų, vokiečių, norvegų, švedų, danų, japonų, kinų arba korėjiečių kalbas ir kultūras.

„VDU ne tik suteikia studentams galimybę pasirinkti kalbas, išspręsdamas tvarkaraščio nesuderinamumo iššūkį, bet ir siekia padaryti kalbų mokymąsi labiau patrauklų, – bendradarbiauja su kalbų institutais bei užsienio šalių ambasadomis, organizuoja neformalius renginius ir užsiėmimus“, – sako VDU Užsienio kalbų instituto direktorė dr. Teresė Ringailienė. Mokslo metų pradžioje rengiamos orientacinės dienos, kai į VDU įstoję studentai yra supažindinami su siūlomomis kalbomis, kalbų klubais, kurių veikloje gali dalyvauti. Artes liberales studijų modelis studentui leidžia pačiam susiprojektuoti savo studijų planą, pasirinkant, kokius dalykus ir kokiu metu norima studijuoti.

Užsienio kalbų institutas kalbų mokytis siūlo ne tik VDU studentams. Galima rinktis kalbų kursus atskirose grupėse arba mokytis kartu su VDU studentais, rinktis tradicinį, mišrų ar nuotolinį būdą. Didelio populiarumo pastaruoju metu sulaukia neformaliojo ugdymo kalbų (italų, ispanų, norvegų, korėjiečių) pamokos moksleiviams. Pasak Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) Lituanistikos katedros vedėjos doc. dr. Lauros Kamandulytės-Merfeldienės, daugiakalbystės idėja neatsiejama nuo „mažųjų“ kalbų mokymosi. „Pasaulyje daugėja žmonių, kurie kalbų mokosi ne vien dėl komunikacinių tikslų, bet ir norėdami plėsti savo akiratį, susipažinti su tipologiškai skirtingomis kalbomis. Džiugu, kad VDU studijuojantys užsieniečiai taip pat noriai renkasi lietuvių kalbos, kaip svetimosios, paskaitas, o atsižvelgiant į poreikį, parengta ir nauja Lietuvių kalbos ir kultūros studijų programa“, – teigia doc. dr. L. Kamandulytė-Merfeldienė.

Ši programa yra skirta lietuvių diasporai ir užsieniečiams, norintiems ne tik mokytis lietuvių kalbos, bet ir plėsti kultūros, istorijos ir šalies tyrimo bei pažinimo žinias. Ja siekiama suteikti lingvistinių, sociolingvistinių, sociokultūrinių ir etnokultūrinių žinių, taip pat ugdyti aktyvią kalbos vartoseną, užtikrinti sėkmingą kalbinę ir kultūrinę integraciją. Atsižvelgiant į skirtingus šiuolaikinių studentų poreikius, siūlomi ir nuotoliniai šios programos moduliai.

Vytauto Didžiojo universiteto dalyvavimas „Transform4Europe“ aljanse, vienijančiame septynių šalių universitetus, suteiks visai universiteto bendruomenei platesnių galimybių tobulinti kalbines kompetencijas neformaliuoju būdu bei leis didinti ir plėtoti tarpkultūrinį sąmoningumą, – pabrėžia VDU atstovai.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VERTINIMAS: 2020 biudžetiniais metais Europos Sąjungoje buvo netinkamai išleisti beveik 4 mlrd. eurų, rodo antradienį paskelbtas Europos Audito Rūmų (EAR) vertinimas.
  • INVESTICIJOS: Vilniaus apskričiai praėjusių metų pabaigoje teko 18,119 mlrd. Eur, arba 75,7% visų Lietuvoje sukauptų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje.
  • MOKESČIAI: Per šešis šių metų mėnesius TOP500 didžiausių mokesčių mokėtojų įmonių jau sumokėjo 3,6 mlrd. Eur mokesčių, arba 57 proc. palyginti su visa 2020 m. jų sumokėta mokesčių suma, rodo atvirų duomenų platformoje „Okredo“ skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.
  • DELEGACIJA: Antradienį vakare į Vilnių atskrenda Taivano verslo delegacija, kuri domėsis investavimo galimybėmis Lietuvoje.
  • MIGRANTAI: Federalinės policijos duomenimis, nuo spalio 1 dienos iki spalio 24-osios į Vokietiją iš Baltarusijos atvyko 4 246 neteisėti migrantai.
  • KAPITALIZACIJA: Pirmadienį „Teslos“ kapitalizacija viršijo 1 trln. USD – tai pirma automobilių gamintoja ir septinta kompanija pasaulyje, kuriai pavyko peržengti šią ribą.
  • KETINIMAS: Lenkija ketina iki 10 000 padidinti savo karių skaičių pasienyje su Baltarusija. To priežastis – išaugęs neteisėtai sieną kertančių migrantų skaičius.
  • TYRIMAS: Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17– spalio 3 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, suaugę Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis trimis institucijomis: bažnyčia (pasitiki 68 proc., nepasitiki 24 proc.), Prezidento institucija (66 proc., 26 proc.) bei savivaldybėmis (58 proc., 35 proc.).
  • DUJOS: Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pirmadienį turėtų atvykti naujas dujų krovinys iš Trinidado ir Tobago – pirmas didelis dujovežis spalį prasidėjusiais dujų metais.
  • TERAPIJA: Dėl pandemijos nesmagiai besijaučiančius kauniečius Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus kviečia lapkričio 7, 21 bei gruodžio 4, 18 dienomis apsilankyti terapiniuose užsiėmimuose suaugusiesiems „Dailės terapija: kitu žvilgsniu į save ir meną“.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar policijai rengiant reidus parduotuvėse, sumažėjo bandymų patekti ten su svetimu GP?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +11 C

+10 +12 C

 

+7 +10 C

+9 +12 C

+11 +13 C

 

+10 +12 C

0-10 m/s

0-9 m/s

 

0-6 m/s