respublika.lt

Užsienio kalbų mokymo lyderiu pripažintas Vytauto Didžiojo universitetas (10)

2021 liepos 15 14:12:00
Birutė Mačienė, Elta

Daugiakalbystės puoselėjimas – viena iš pagrindinių Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vertybių. Į tai atkreipė dėmesį ir programa „Kurk Lietuvai“, pateikusi 28 Lietuvos aukštųjų mokyklų užsienio kalbų mokymo(si) apžvalgą. Joje pažymima, kad iš visų aukštųjų mokyklų didžiausias užsienio kalbų pasirinkimas 2020/21 metais buvo VDU. Tais metais, pasak Universiteto pranešimo, šioje aukštojoje mokykloje studentai mokėsi net 24 kalbų. Be to, daugiausia kalbas besimokančių studentų taip pat studijuoja VDU.

×
nuotr. 1 nuotr.
Vytauto Didžiojo universitetas. VDU nuotr.

 

„Kad daugiakalbystės puoselėjimas yra viena pagrindinių mūsų universiteto vertybių, liudija ne tik pirminis VDU atkūrimo tikslas – pasiūlyti Lietuvai vakarietiško modelio, orientuoto į visapusišką asmenybės ugdymą, studijas, bet ir Universiteto atsakas į spartėjančius globalizacijos procesus, Lietuvos valstybės atsivėrimą Europai ir pasauliui“, – teigia VDU Komunikacijos prorektorė doc. Vilma Bijeikienė.

Anot jos, siekdamas plėtoti nuoseklią kalbų politiką, VDU remiasi Europos kalbų tarybos rekomendacijomis bei pažangių Europos universitetų kalbų politikos dokumentais. Universiteto Užsienio kalbų institutas siūlo studentams rinktis net iš 30 užsienio kalbų, tarp kurių – ir Lietuvos rinkai aktualios kalbos, tokios kaip švedų, danų, suomių, vokiečių, kinų bei kitos. Šalia anglų kalbos, 2020/21 mokslo metais populiariausios buvo rusų, ispanų, prancūzų, vokiečių ir italų kalbos. Mokoma ir retesnių kalbų – hebrajų, kartvelų, turkų, korėjiečių. Lietuvių diasporai ir užsienio studentams siūlomos lietuvių kalbos bei kultūros studijos, vasaros ir žiemos kursai sulaukia vis didesnio susidomėjimo.

VDU Statute prie svarbiausių asmenybės ugdymo tikslų yra nurodoma sudaryti sąlygas asmeniui įgyti artes liberales principu grindžiamą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kurio neatskiriama dalis – užsienio kalbų studijos. Tad studentas greta savo pasirinktos specialybės dalykų taip pat studijuoja įvairių sričių (socialinių, humanitarinių, menų, gamtos, technologijų ir kt.) artes liberales studijų dalykus bei užsienio kalbas. Kiekvienas studentas, nepriklausomai nuo to, kurią studijų programą studijuoja, turi pasirinkti nuo 12 iki 24 kreditų privalomai studijuoti anglų ar kitą užsienio kalbą(-as). Visi studentai įgyja C1/C2 anglų kalbos lygį. Universitete pradėję studijuoti studentai ir jau turintys akademinės anglų kalbos C1 lygio kompetencijas, studijuoja aukštesniu anglų kalbos lygiu arba kitas užsienio kalbas. O išnaudoję privalomus užsienio kalboms skirtus kreditus, gali studijuoti papildomai pasirinktą užsienio kalbą, sumokėję simbolinę studijų kainą ar net studijuoti nemokamai, pavyzdžiui, retąsias kalbas. Absolventai dažnai studijas baigia mokėdami 2–3, o kai kurie – net 4 užsienio kalbas.

VDU atstovės Indrės Sekevičienės teigimu, norintieji visą dėmesį skirti kalboms ir kultūroms, Humanitarinių mokslų fakultete gali rinktis studijuoti anglų filologiją, Frankofonijos šalių kalbą ir kultūrą, italistiką ir romanų kalbas, Rytų Azijos šalių arba Skandinavijos šalių kultūras ir kalbas bei vokiečių kalbą ir komunikaciją. Šių studijų programų absolventai įgyja aukštą pasirinktų kalbų kompetenciją ir turi galimybę projektuoti savo karjerą gilindamiesi į fundamentaliąsias filologines ar regionų studijų žinias. Visi VDU studentai gali nemokamai rinktis ir šių programų gretutines studijų programas, apimančias 40–60 ECTS bei jose studijuoti anglų, prancūzų, italų, vokiečių, norvegų, švedų, danų, japonų, kinų arba korėjiečių kalbas ir kultūras.

„VDU ne tik suteikia studentams galimybę pasirinkti kalbas, išspręsdamas tvarkaraščio nesuderinamumo iššūkį, bet ir siekia padaryti kalbų mokymąsi labiau patrauklų, – bendradarbiauja su kalbų institutais bei užsienio šalių ambasadomis, organizuoja neformalius renginius ir užsiėmimus“, – sako VDU Užsienio kalbų instituto direktorė dr. Teresė Ringailienė. Mokslo metų pradžioje rengiamos orientacinės dienos, kai į VDU įstoję studentai yra supažindinami su siūlomomis kalbomis, kalbų klubais, kurių veikloje gali dalyvauti. Artes liberales studijų modelis studentui leidžia pačiam susiprojektuoti savo studijų planą, pasirinkant, kokius dalykus ir kokiu metu norima studijuoti.

Užsienio kalbų institutas kalbų mokytis siūlo ne tik VDU studentams. Galima rinktis kalbų kursus atskirose grupėse arba mokytis kartu su VDU studentais, rinktis tradicinį, mišrų ar nuotolinį būdą. Didelio populiarumo pastaruoju metu sulaukia neformaliojo ugdymo kalbų (italų, ispanų, norvegų, korėjiečių) pamokos moksleiviams. Pasak Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) Lituanistikos katedros vedėjos doc. dr. Lauros Kamandulytės-Merfeldienės, daugiakalbystės idėja neatsiejama nuo „mažųjų“ kalbų mokymosi. „Pasaulyje daugėja žmonių, kurie kalbų mokosi ne vien dėl komunikacinių tikslų, bet ir norėdami plėsti savo akiratį, susipažinti su tipologiškai skirtingomis kalbomis. Džiugu, kad VDU studijuojantys užsieniečiai taip pat noriai renkasi lietuvių kalbos, kaip svetimosios, paskaitas, o atsižvelgiant į poreikį, parengta ir nauja Lietuvių kalbos ir kultūros studijų programa“, – teigia doc. dr. L. Kamandulytė-Merfeldienė.

Ši programa yra skirta lietuvių diasporai ir užsieniečiams, norintiems ne tik mokytis lietuvių kalbos, bet ir plėsti kultūros, istorijos ir šalies tyrimo bei pažinimo žinias. Ja siekiama suteikti lingvistinių, sociolingvistinių, sociokultūrinių ir etnokultūrinių žinių, taip pat ugdyti aktyvią kalbos vartoseną, užtikrinti sėkmingą kalbinę ir kultūrinę integraciją. Atsižvelgiant į skirtingus šiuolaikinių studentų poreikius, siūlomi ir nuotoliniai šios programos moduliai.

Vytauto Didžiojo universiteto dalyvavimas „Transform4Europe“ aljanse, vienijančiame septynių šalių universitetus, suteiks visai universiteto bendruomenei platesnių galimybių tobulinti kalbines kompetencijas neformaliuoju būdu bei leis didinti ir plėtoti tarpkultūrinį sąmoningumą, – pabrėžia VDU atstovai.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PADARINIAI: pietinėje Belgijos dalyje – prancūzakalbėje Valonijoje – prasidėjo šiukšlių krizė - po smarkių potvynių, kilusių liepos 14-16 dienomis, regione perpildyti visi sąvartynai, ir statybinių šiukšlių kalnai ėmė dygti nenaudojamoje automobilių magistralėje A601.

  • KOVA: antradienį Graikijos ugniagesiai kovoja su dideliu miško gaisru šiauriniame Atėnų priemiestyje, jo dūmai juntami šalies sostinėje - ugnis šėlsta Dioniso municipaliteto miško masyve, netoli Galinio kaimelio, rajone tarp Stamatos ir Rodopolio gyvenviečių.
  • STIPRUS: pirmadienį Indonezijoje, prie Sulavesio salos pakrantės, įvyko 6,2 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba, tačiau perspėjimų dėl cunamio grėsmės nebuvo.
  • KOSMOSE: šeštadienio vakarą virš pietinės Norvegijos naktinį dangų nušvietė didelis meteoritas, sukėlęs bangą pranešimų net iš Švedijos apie pastebėtą dangaus kūną, pranešė vietos žiniasklaida.
  • SIAUTĖJA: miškų gaisras, kilęs už maždaug 100 km į vakarus nuo Barselonos, sunaikino 1 100 hektarų miško ir dirbamos žemės, sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Katalonijos miškų komisija.
  • GĄSDINO: Filipinus šeštadienį supurtė stiprus žemės drebėjimas, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS), tačiau jis įvyko giliai po žeme, todėl vietos pareigūnai teigė nesitikintys daug žalos.

  • SKĘSTA: potvyniams apėmus dalį Vidurio Kinijos teritorijos, penktadienį, pasitelkiant savadarbius tiltus, buvo evakuojami kaimų gyventojai - tai daroma dėl šalies rytinės pakrantės link artėjančio taifūno, kuris gali sukelti dar didesnius potvynius.
  • TRANSPORTAS: Europoje antrą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padvigubėjo naujų elektra varomų transporto priemonių pardavimai, penktadienį nurodė Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA).
  • ATIDARYMAS: Grikapalyje penktadienį buvo atidaryta didžiausia pagal pagamintos vienoje vietoje elektros kiekį nutolusi saulės elektrinė Lietuvoje, kurios galingumas yra 3,35 MW - platforma nuo jau egzistuojančių skiriasi tuo, kad „SoliTek“ modernių technologijų dėka vartotojams užtikrinama 35-40 proc. efektyvesnė elektros generacija ir dvigubai mažesnė kaina už elektros energiją.
  • KROVINIAI: Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar reikia kaliniams, priklausomiems nuo narkotikų, vietoj pagalbos dalinti švirkštus ir adatas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jeigu Seimo rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, už kurią partiją balsuotumėte?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14 +22 C

+16 +22 C

 

+15 +21 C

+21 +29 C

+19 +28 C

 

+18 +20 C

0-9 m/s

0-10 m/s

 

0-7 m/s

       

Nuorodos