2 nuotr.Pandemijos metu dar labiau išryškėjo ugdymo(si) kokybės problema ir mokytojo vaidmuo. Panašu, jog mokyklos tampa atviresnės, ieško bendradarbystės dialogo su universitetų akademinėmis bendruomenėmis. Remiantis istorijos šaltiniais, sparčiai besikeičiančiačiame pasaulyje universiteto figūra kito. Prieš daugiau nei 930 metų buvo įsteigtas seniausias Europoje Bolonijos universitetas (1088 m.). Per daugiau nei devynetą šimtmečių trunkančią universitetinės kultūros tradiciją universitetų santykis su valstybe ir visuomene yra iš esmės pasikeitęs. Universitetai jau nebėra uždaros, išskirtinės ar net kiek paslaptingos mokslo šventovės. „Šiandienos universitetas - tai atviras ir veiklus intelektualinis centras, suvokiantis savo priedermę padėti visuomenei bei valstybei, siekiantis tapti tam tikru įvairiapusės pažangos katalizatoriumi. Tokiame kontekste kyla ir universitetų dalyvavimo visame ugdymo procese klausimas", - sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doc. dr. Artūras Mickevičius.
Akademinės bendruomenės indėlis į mokyklas
Kiekvienais metais vasarą paskelbus brandos egzaminų rezultatus, vėliau pasibaigus stojamiesiems į aukštąsias mokyklas, pasigirsta įvairių kalbų apie abiturientų akademines žinias. Tuomet prasideda blogėjančių rezultatų priežasčių analizė ir kaltų ieškojimas. Pasak A. Mickevičiaus, mokinių mokymosi rezultatai, jų akademinės žinios bendrame fone - nedžiuginančios. Docentas, dirbantis su būsimais istorijos mokytojais VDU Švietimo akademijoje, esantis iš tų, kurie mano, jog universitetas, didaktai, edukatoriai ir skirtingų mokslų mokslininkai turi bendradarbiauti su mokyklomis. „Didesnis akademinės aplinkos įsitraukimas siekiant kokybinės mokymo turinio mokyklose kaitos, gali perėjimą iš bendrojo lavinimo mokyklos į universitetines studijas padaryti sklandesnį ir nuoseklesnį. Tam universitetas turi pasiryžti „ateiti" į mokyklas, į mokyklinį ugdymą. Šis atėjimas nėra vienpusis eismas - tai universiteto ir mokyklos bendradarbiavimas, apsikeitimas savosiomis patirtimis. Vienas iš naujausių pavyzdžių - mūsų akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimas su VDU licėjaus „Sokratus" mokytojais", - teigia dėstytojas.
Mokytojo-mentoriaus įtaka studentui
Paskutiniaisiais metais didžiausiame pedagogų rengimo centre Lietuvoje - VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje - programoje „Mokomojo dalyko pedagogika" studijuoja motyvuoti studentai, tvirtai apsisprendę, kai baigs studijas, dirbti mokykloje. Jau studijų metais jie atlieka pedagogines praktikas ir tiriamuosius darbus mokyklose, bendradarbiaudami su mokytojais. Ugdymo krypties programos studentas turi įgyti tvirtą praktikos pagrindą jau universitete, bendradarbiauti su mokytojais-mentoriais. Pasak A. Mickevičiaus, vargu ar pakanka tik teorinių žinių.
Praktiniai įgūdžiai, įgyti universitetinėje gimnazijoje ar licėjuje, bei patyrusių mokytojų mentorystė padės priimti tinkamus sprendimus savarankiško mokytojo kelio pradžioje, kai pagalba labiausiai ir reikalinga. Galimybė keistis patirtimis ar bendrai su mokytojais veikti neabejotinai svarbi ir akademinei edukologų bendruomenei. „Džiaugiamės, jog VDU licėjus „Sokratus" tapo puikia erdve, kur studentai ir akademinės bendruomenės nariai gali pasiremti teoriniais dalykais ir patobulinti praktinius įgūdžius", - sako doc. dr. A. Mickevičius.
Norėjo dinamiškos darbo aplinkos - pasirinko darbą gimnazijoje
Nemažai ugdymo krypties studentų po pedagoginės praktikos sulaukia pasiūlymo prisijungti prie mokyklos kolektyvo. VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: STEAM programos studentas Rokas Gedrimas prieš daugiau nei metus gavo el. laišką, jog Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija ieško technologijų mokytojo. „Pasvarstęs nusprendžiau, kad nėra ko laukti, nes tai puiki galimybė įsitikinti, ar esu tinkamas šiai profesijai. Gimnazijos kolektyvui šiltai mane priėmus ir paskyrus mentorę, buvo išsklaidytos visos abejonės dėl tinkamumo mokytojo profesijai", - sako Rokas.
Nuo pat mažens Rokas domėjosi gamtos mokslais ir svarstė apie mokytojo profesiją. „Norėjau sieti savo ateitį su tokia veikla, kuri suteiktų galimybę dirbti su jaunais žmonėmis ir padėti jiems siekti savo tikslų. Be to, norėjau, kad darbovietė būtų dinamiška, darbo aplinka kintanti, suptų daug įvairių veiklų. Taip jau atsitiko, kad susidėliojus visus prioritetus juos atitiko mokytojo profesija. Džiaugiuosi, jog studijų metu įgytas teorines žinias iš karto galiu panaudoti mokykloje", - teigia technologijų mokytojas R. Gedrimas.
