6 nuotr.Šią savaitę šalies abiturientai laiko net tris valstybinius egzaminus. Vakar, birželio 29 d., laikė lietuvių kalbos egzaminą, rytoj, liepos 1 d., jau teks laikyti užsienio kalbos egzaminą, o penktadienį, liepos 3 d., lauks matematikos egzaminas. Kaip tokį tempą atlaikyti? Ar tai neatsilieps egzaminų rezultatams?
Trys per savaitę - nonsensas
Klaipėdos Jono Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė sakė, nė kiek neabejojanti, jog jaunuoliams per savaitę įveikti net tris valstybinius egzaminus, yra per didelis tiek fizinis, tiek psichologinis krūvis:
„Turbūt be galo sunku abiturientams tokį krūvį pakelti. Įtampa didžiulė, stresas taip pat didžiulis. Reikia ir egzaminams pasiruošti, ir po egzamino atsipalaiduoti, tačiau sutankinus egzaminų grafiką, tam nėra jokių galimybių. Kiek atsimenu, tokių atvejų, kad abiturientai per savaitę laikytų tris egzaminus, anksčiau nebuvo.
Ar tai gali atsiliepti egzaminų rezultatams? Be abejo. Bet kokia įtampa gali turėti įtakos egzaminų rezultatams. Vaikai nepailsėję, nepasikartoję. Ir karantinas sukėlė daug įtampos. Buvo didelė nežinia dėl karantino, nežinojome tikslios informacijos, kokia forma vyks abiturientų žinių patikrinimai.
Be to, privalomas kūno temperatūros matavimas prieš egzaminus irgi psichologiškai veikia, sukelia įtampą. Psichologiškai stipresni jaunuoliai geba susidoroti su papildomomis įtampomis, o jei vaikas jautresnis, jis sunkiau susitvarko su stresu.“
Matyt, prie streso prisideda ir dabartiniai Lietuvai nebūdingi birželio mėnesio karščiai?
„Greitai tie karščiai ir pas mus bus būdingi, - nusijuokė L.Bručkienė, - palaukime dar vienerius dvejus metus. Bet mūsų mokyklos prie tokių sąlygų nepritaikytos. Per karščius niekur nėra oro kondicionavimo priemonių, mokyklų kabinetuose tvanku. Susideda labai daug aplinkybių, kurios didina egzaminuojamų abiturientų stresą.“
Ne naujiena
Lietuvos Tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas ironizavo, jog kai per vieną dieną moksleiviams būna net trys kontroliniai, taip pat jokios logikos nėra, irgi nėra protinga:
„Bet tai vyksta, ir manau, net Švietimo, mokslo ir sporto ministerija negali pasakyti, kodėl taip sudaromi valstybinių egzaminų grafikai ir ar specialiai, ar ne specialiai taip sudaromi.
Turi būti didesni intervalai tarp pagrindinių egzaminų. Gal į tarpą būtų galima įdėti biologijos ar chemijos egzaminus, kuriuos laikyti pasirenka ne visi abiturientai. Taip būtų teisingiau, logiškiau ir suprantamiau. Bet šiandien yra toks valdžios sprendimas, o mes negalime su juo nesutikti.
Daug keistų dalykų Lietuvoje vyksta, kurių negali logiškai paaiškinti.“
Psichiatro Gintauto VAITOŠKOS komentaras:
Būtų geriau, jei jaunuoliai turėtų tarp egzaminų bent dviejų dienų tarpus. Bet gali būti, kad koronaviruso situacija paveikė ir egzaminų grafikus. Jaunam žmogui toks grafikų sutankinimas yra didžiulis stresas. Studentai - vyresni, be to - jau pripratę rengtis egzaminų sesijoms. Jiems egzaminai jau eilinis dalykas. Be to, jei studentas gaus ir prastesnį egzamino balą, jo asmeninio gyvenimo tai per daug nepaveiks. O laikant valstybinius egzaminus, gautas balas gali nulemti tolesnį abituriento likimą. Blogai, kad paskutinis šios savaitės egzaminas - matematikos. Tai pats sunkiausias egzaminas, kuriam reikia šviesaus, blaiviai mąstančio proto. Sunku tai pasiekti, kai abiturientas jau dviejų buvusių egzaminų išvargintas.
Reikėjo ieškoti kokio nors optimalaus kompromiso tarp pandemijos ir šitų jaunų žmonių gebėjimo pakelti psichologinius krūvius. Bet, matyt, nebuvo konsultuojamasi su mokinių tėvais, pačiais mokiniais ir jų pedagogais.
Yra rizika, kad šie jauni žmonės atrodys kvailesni nei yra. Ypač ankstesnės laidos atžvilgiu. Teisingumas reikalautų tada žeminti pažymio standartą.
