Seimo opozicija plenarinio posėdžio metu surengė diskusiją apie valdančiųjų žadamą švietimo sistemos reformą. Deja, tiek pakviesti pasisakyti ekspertai, tiek patys opozicionieriai netarė nė vieno gero žodžio ir prognozavo baisią ateitį, jei planai nebus keičiami.
Diskusiją pradėjęs teisininkas, Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas pacitavo 2018 m. Seimo patvirtintą Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. programą, kurioje įrašyta, kad bus užtikrintas aukštas šeimos, kaip pamatinio visuomenės instituto, prestižas visuomenėje, ji visais būdais bus stiprinama. Teisininkas priminė, kad tai - ne vien buvusios „valstiečių" suformuotos valdančiosios daugumos įsipareigojimas. Ši nuostata tiesiog pakartojo tai, kas buvo įrašyta 2012 m. patvirtintoje Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030". Kaip pastebėjo kalbėtojas, šeimos stiprinimas užfiksuotas visuose ir anksčiau priimtuose strateginiuose dokumentuose.
„Vizija graži, bet ne artėjame prie jos, o nuo jos tolstame ir, kaip rodo dabartinė situacija, tolsime toliau", - įspėjo
R.Aušrotas.
Anot jo, 2016 m. priimtą Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą keis Gyvenimo įgūdžių programa, tačiau jame pasigendama išsamių rengimo šeimai principų, rengimo šeimai tikslų ir turinio. Lytiškumo ugdymas programoje suprantamas siaurai, medikalizuotai, kaip sveikatinimo įgūdžių formavimo dalis, be sąsajos su rengimu šeimai.
R.Aušrotas priminė, kad pagal ištuokų skaičių Lietuva yra trečia Europoje po Ukrainos bei Latvijos, 80 tūkst. vaikų gyvena tik su vienu iš tėvų, žmonės šeimoje nesijaučia saugūs, vyrauja vienumo kultūra. Tą labiausiai lemia, kad yra devalvuotos šeimos vertybės, švietimo programoje nėra rengimo šeimai pagrindų, nors norint išlaikyti šeimą ir išsilaikyti joje reikia įgūdžių. Negana to, anot teisininko, trūksta lyčių skirtingumo, jų viena kitos papildomumo aspekto ir einama link lyčiai neutralios programos.
„Turbūt visi suprantame, ką ateityje tai reikš", - reziumavo R.Aušrotas.
Panašios pozicijos laikėsi ir VDU profesorė Birutė Obelenienė, atstovaujanti Santuokos ir šeimos studijų centrui. Pasak jos, susitarėme, kad šeima - valstybės pamatas ir saugumo garantas, tačiau nuo Nepriklausomybės atkūrimo sukūrėme 3 jaunimo rengimo šeimai programas, bet nė vienai neleidome gyvuoti.
Prelegentė akcentavo, kad lytiškumo ugdymo esmė - jaunimo rengimas šeimai, tėvystei ir motinystei, rizikingo elgesio, tokio kaip ankstyvi lytiniai santykiai, žalingi įpročiai prevencija. Tačiau ji stebisi, kad iš tiesų jaunimas mokomas ne atsisakyti ankstyvų lytinių santykių, bet to, kaip padaryti juos saugesnius - naudojant apsaugos priemones ir pan. B.Obelenienė tai palygino su vairavimo mokyklomis: esą panašiai atrodytų, jei vairuotojai būtų mokomi ne neviršyti greičio ar nevairuoti apsvaigus, tačiau greitai lėkti išgėrus, bet prisisegus saugos diržą ir pasitikrinus, ar veikia oro pagalvės.
Robertas Ramanauskas, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Tarybos pirmininkas, itin sukritikavo rengiamą naująją istorijos mokymo programą, kurioje neliko vietos pilietiškumo, patriotiškumo ugdymui ir iš viso esą programos kaita niekuo nepagrįsta, ir rengiama tik norint įsisavinti ES pinigus bei reaguojant į rekomendacijas iš svetur. Pasak jo, į programos rengimą nebuvo pritraukti iškiliausi istorikai bei istorijos mokytojai, o į jų pastabas nereaguojama. R.Ramanausko tvirtinimu, net sovietiniuose vadovėliuose Lietuvos istorija buvo pateikiama išsamiau ir įdomiau.
Viena diskusijos iniciatorių parlamentarė Asta Kubilienė iškoneveikė valdančiųjų stumiamą Tūkstantmečio mokyklų programą.
„Drastiškus tinklo pokyčius, mokyklų finansinę nelygybę, ugdymo vertybių atsisakymą dabartinė Vyriausybė tiesiog ciniškai vadina bendrojo ugdymo kokybės gerinimu, atskirties ir mokymosi galimybių netolygumų mažinimu. Nors deklaruojami aukštesni ugdymo kokybės tikslai, tačiau realiai tokia pertvarka gali pabloginti mokymosi aplinką, supriešinti švietimo sistemos dalyvius ir mokinių pasiekimus smukdyti žemyn. Šie ir kiti šių dienų valdančiųjų užmojai, perrašomos bendrojo ugdymo programos kelia nerimą mokyklų bendruomenėms, savivaldybių atstovams. Tuo metu ten, kur ypač reikia Vyriausybės indėlio, - COVID pasekmių švietimui mažinimas, vaikų psichikos sveikatos problemų sprendimas - esminių pokyčių ar planų nematyti", - teigė A.Kubilienė.