Švietimo mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atliktos ugdymo įstaigų apklausos duomenimis, šiuo metu mišriu būdu dirba daugiau nei pusė - apie 57 proc. - šalies mokyklų. Tuo tarpu tiesioginį mokymosi būdą renkasi 15 proc., o nuotolinį - 28 proc. ugdymo įstaigų. Ministerijos surinktais duomenimis, maždaug pusė šalies mokyklų mano, kad ir užsitęsus karantinui optimaliausia būtų taikyti mišrųjį mokymosi būdą.
1 nuotr.
„Su nerimu laukėme artėjančios lapkričio 29-osios, kada turėjo įvykti lūžis: arba baigsis karantinas, arba prasitęs. Ir iš tikrųjų jautėme, kad COVID-19 temą pamažu keičia nuotolinio mokymo tema, jis vis aktualėja. Dėl to praeitą savaitę mokykloms pasiūlėme užpildyti klausimyną, į kurį atsakė 98 proc. mokyklų", - Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje teigė ŠMSM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldauskas.
„Tai šiandien situacija yra tokia, kad mišriu būdu Lietuvoje dirba apie 57 proc. mokyklų, kontaktiniu, įprastu būdu dirba 15 proc., nuotoliniu būdu dirba 28 proc. mokyklų", - apklausos rezultatus apibendrino jis.
ŠMSM atstovas akcentuoja, kad natūralu, jog mišrųjį mokymo būdą dažniau renkasi progimnazijos bei gimnazijos, vykdančios ir priešmokyklinį bei ikimokyklinį ugdymą. Visgi dauguma keturmečių gimnazijų, A. Aldausko teigimu, dažniau renkasi darbą nuotoliniu būdu.
„Normalu, kad apie 70 proc. keturmečių gimnazijų dirba nuotoliniu būdu, bet apie 30 proc. jų visgi dirba mišriu būdu, keisdamos nuotolinį ir kasdienį, įprastą mokymo būdą", - sakė jis.
Pasak A. Aldausko, taip pat ŠMSM vykdytoje apklausoje mokyklų buvo teiraujamasi, koks mokymosi būdas būtų joms priimtiniausias, jeigu karantinas užsitęstų.
„Apie 50 proc. galvoja, jog mišrus būdas, t.y. taip, kaip dabar yra organizuojama, būtų geriausias. Apie 27 proc. galvoja, kad tinkamiausias yra kontaktinis būdas, kartais į nuotolį išeinant pavieniams mokiniams ar klasėms, kai tam yra reikiamybė. Ir apie 24 proc. sako, kad nuotolinis būdas yra geriausias", - informavo ŠMSM atstovas.
