Šiemet egzaminų gali visai nebūti

Karantinas ir nežinia dėl koronaviruso į neviltį varo ne vieną žmogų, tačiau ypač didelį galvos skausmą tai turėtų kelti abiturientams. Švietimo politiką formuojantys asmenys iki šiol nežino, ar šiemet bus įmanoma surengti brandos egzaminus. Jei jie nevyktų, reiškia, dvyliktokai prarastų visus metus, nes šiemet negalėtų įstoti į pasirinktą aukštąją mokyklą. Tiesa, svarstomos alternatyvos brandos egzaminams, tačiau visos jos iškart sulaukė kritikos.


Kol kas nenuleidžia rankų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija abiturientams kol kas nieko raminamo pažadėti negali. Kovo 31 d. darbą pradėjo ministro Algirdo Monkevičaus įsakymu sudaryta planavimo grupė, kuri rengs alternatyvas dėl brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas, jei karantinas būtų pratęstas ilgesniam laikotarpiui. Sutarta siūlymus pateikti ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 17 d.

„Pirmajame planavimo grupės posėdyje svarstyta, kad valstybinių brandos egzaminų atsisakyti nereikėtų, o karantinui užsitęsus būtų siūloma keisti jų vykdymo laikus. Dėl konkrečių terminų ir būdų, kaip būtų laikomi egzaminai, spręsime kituose posėdžiuose“, - kol kas tiek informacijos tepateikė darbo grupės pirmininkas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.

Keistas pasiūlymas

Edukologijos mokslininkai, švietimo ekspertai siūlo įprastinės brandos egzaminų organizavimo tvarkos bent laikinai atsisakyti, o brandos atestatą išduoti, remiantis dvejų pastarųjų metų mokyklinių pažymių vidurkiais.

„Ne visi abiturientai, jų namų ūkiai turi modernius kompiuterius ir interneto prieigą. Tokie abiturientai atsiduria diskriminacinėse sąlygose, pažeidžiamos lygios galimybės jas akivaizdžiai užkertant. Masinio prisijungimo prie nuotolinio mokymosi tinklų ir platformų sąlygomis netikėtai paaiškėjo, kad sistemingai stringa ryšys ir rengimosi egzaminams procesai nėra sklandūs. Nuotolinis mokymasis seniai nebėra naujiena, tačiau krizė ištiko staiga, todėl mokyklos, pedagogai netikėtam perėjimui prie distancinio mokymosi nėra pasirengę metodiškai. Apie sklandų mokymosi procesą ir visavertį rengimąsi egzaminams kalbėti netenka. Siūlymas organizuoti valstybinius brandos egzaminus nuotoliniu būdu yra nerealus ir ydingas“, - rašoma kreipimesi.

Jo autoriai pažymi, kad nemažai dabartinių Lietuvos abiturientų jau yra gavę pranešimus apie priėmimą į kitų šalių universitetus. Priėmimas esą sėkmingai įvykdytas remiantis ankstesnių laikotarpių mokykliniais pažymiais, todėl tokią pačią praktiką galėtų taikyti ir Lietuvos aukštosios mokyklos.

Dešimtukas dešimtukui nelygu

Su tuo kategoriškai nesutinka ne tik pedagogai, bet ir prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, ugdymo procesas nesustoja, todėl abiturientų brandos egzaminai turėtų būti organizuojami, net jei karantinas užsitęstų, o egzaminų formą turėsime parinkti tokią, kokia būtų optimali.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius „Vakaro žinioms“ irgi sako, kad siūlymas nerengti brandos egzaminų yra absurdiškas.

„Drįsčiau sakyti, kad tai - destruktyvi nuomonė. Na, gerai, tarkime, karantinas užsitęs mėnesį ar du. Bet ugdymas tebevyksta, todėl reikia baigti manipuliacijas. Reikia ramiai egzaminams ruoštis namuose. Namuose mokytis netgi galima ramiau, o mokytojai yra pasiruošę padėti nuotoliniu būdu.

Tas siūlymas vaikus vertinti pagal metinius pažymius... Juk tai juos sustatytų į nevienodą situaciją. Juk reiklesnėse mokyklose aukštą pažymį gauti yra gerokai sunkiau nei kitose. Užuot raminus, raginama susikaupti ir mokytis toliau, skleidžiamos destruktyvios idėjos. Dar tik balandžio pradžia. Jei karantinas pasibaigs gegužę, kas trukdys organizuoti egzaminus? Juk juos galima pradėti kad ir nuo birželio“, - teigė S.Jurkevičius.

„Prarastoji karta“

Vilniaus Pilaitės gimnazijos direktorius Zotikas Popovas nematytų nieko baisaus, net jei brandos egzaminus reikėtų nukelti mėnesiui, tačiau jei karantinas užsitęstų iki birželio, tada egzaminus būtų tikslingiau iš viso atšaukti.

„Yra vienas niuansas: egzaminai tikrai bus išlaikyti blogiau, abiturientai tikrai nebus taip gerai pasiruošę, kaip būtų pasiruošę normaliomis sąlygomis. Sakoma, kad studentai paskutinę naktį prieš egzaminą nemiega. Taip ir su abiturientais. Todėl akivaizdu, kad šimtukų bus mažiau, o neišlaikiusių egzaminų - daugiau. Tačiau ar teisinga, jei neišlaikiusieji nukentės dėl to, kad paskelbtas karantinas? Būtų idealu, kad karantinas po dviejų savaičių baigtųsi, tada abiturientai bent jau gegužę galėtų normaliai mokytis. Bet jei karantinas užsitęs iki birželio, manau, kad gal iš viso nebetikslinga būtų rengti egzaminus“, - kalbėjo Z.Popovas.

Pasigirdusius raginimus rengti nuotolinius egzaminus jis vadina nelogiškais, nes tokiu atveju nebūtų įmanoma užtikrinti, kad moksleiviai nenusirašinėtų. Kad abiturientams nedingtų vieneri metai, anot Z.Popovo, galima būtų prisiminti sovietinius laikus: aukštosios mokyklos gali surengti stojamuosius egzaminus ir pagal jų, o ne pagal brandos egzaminų rezultatus, pasirinkti būsimus studentus.

„Stojamuosius būtų galima surengti kad ir rudenį. Nieko baisaus neatsitiktų, jei pirmasis kursas truktų kiek trumpiau“, - tvirtino Z.Popovas.

Jis tikisi, kad karantiną bus galima greitai atšaukti, nes kitaip dabartiniai abiturientai teisėtai galėtų save vadinti „prarastąja karta“, kuri pirmoji liktų be išleistuvių ir teisės įrodyti savo žinias per brandos egzaminus.