respublika.lt

Pristatyti tyrimo rezultatai: kam ir kodėl reikalingas kritinis mąstymas aukštojo mokslo studijose

(1)
2021 spalio 25 10:56:07
„Zen PR" info

„Dažniausiai, kritinis mąstymas, kalbant apie aukštąjį mokslą, suvokiamas kaip kognityvinių asmens gebėjimų visuma, todėl ir studijų procese į tai kreipiamas didžiausias dėmesys, bet nuostatos ir vertybės, yra ne mažiau svarbios. Todėl mes teigiame, kad kritinio mąstymo kompetencija turėtų būti traktuojama kaip gebėjimų, nuostatų ir vertybių visuma, skiriant pakankamai dėmesio kiekvienam jos dėmeniui", - kalbėjo Mykolo Romerio universiteto (MRU) Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentė dr. Daiva Penkauskienė.

×
nuotr. 1 nuotr.
Asociatyvi pixabay nuotr.

 

Ji drauge su instituto mokslininkų komanda: prof. dr. Valdonė Indrašiene, doc. dr. Violeta Jegelevičiene, prof. dr. Odeta Merfeldaite, doc. dr. Jolanta Pivoriene, doc. dr. Asta Railiene, doc. dr. Justinu Sadausku ir dr. Natalija Valavičiene, atliko studijų atitikties darbo rinkoje aktualizuojamam kritinio mąstymo gebėjimų poreikiui tyrimą. Jis atliktas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos projektą „Kritinis mąstymas aukštajame moksle: studijų ir darbo rinkos perspektyva". Šis tyrimas buvo pristatytas ir VIII-ąjame edukacijos forume „Edukologija Lietuvai - moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link". Forumą organizavo Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA) kartu su Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei MRU. Pristatymo tema - „Kritinis mąstymas aukštojo mokslo studijose: kam ir kodėl?"

Kritinis mąstymas turi būti ugdomas kaip asmeninė, tarpasmeninė ir visuomeninė kompetencija

„Mokslinis tyrimas atskleidė, kad kritinis mąstymas dažniausiai atpažįstamas kaip asmeninis gebėjimas ir vertinamas individualiu lygmeniu. Tai yra akcentuojama vertė pačiam asmeniui - jo augimui ir tobulėjimui", - teigė doc. dr. Daiva Penkauskienė ir pabrėžė, kad turi būti siekiama ugdyti kritinį mąstymą ne tik kaip asmeniui, bet ir kaip tarpasmeniniams santykiams ir visai visuomenei svarbią kompetenciją. Tyrimą atlikusi mokslininkų komanda siūlė: „studijų procese dažniau taikyti simuliacijomis paremtą mokymą ir mokymąsi, praktiniais pavyzdžiais iliustruoti kaip kritinis mąstymas prisideda ir gali prisidėti prie kitų gerovės, aktualių visuomenės problemų sprendimo, prie bendrojo gėrio kūrimo, o mokslinius tyrimus orientuoti į tarpasmeninės ir visuomeninės dimensijos vertingumo atskleidimą", - doc. dr. Daiva Penkauskienė. Mokslininkų manymu, „svarbu, kad kritinis mąstymas nebūtų laikomas savitiksliu, nukreiptas vien tik į asmens protinių galių ugdymą ir lavinimą, bet būtų atskleista jo platesnė paskirtis ir vertė."

Mokslinis tyrimas atskleidė kritinio mąstymo sampratos nevienalytiškumą ir turinio platumą. Anot doc. dr. Daivos Penkauskienės, „kritinis mąstymas yra dažnai laikomas geru mąstymu, aukštesnio lygmens mąstymu, strateginiu, kūrybiniu, moksliniu, problemų valdymo, išlaisvinančiu ir visokiu kitokiu. Kadangi stokojama aiškaus supratimo kas tai yra ir nesivadovaujama konkrečiomis koncepcijomis, visuomeninė kritinio mąstymo reikšmė lieka daugiau deklaratyvi, atsispindinti pavieniuose, dažniausiai dėstytojų, pasisakymuose. Tokiais atvejais dėstytojai jį sieja ne tik su studijų programų ar dalyko turiniu, bet ir su platesne aplinka, peržengiančia aukštosios mokyklos ribas. Tada kritinis mąstymas įgyja tartum aukštesnę dimensiją ir yra siejamas su demokratine, pilietine visuomene."

Studijų procese svarbu apsibrėžti kas yra laikoma kritiniu mąstymu ir kaip jis bus ugdomas

MRU mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad studijų programų ir studijų dalykų aprašai menkai atspindi kritinio mąstymo kompetenciją - kaip tokia ji labai retai minima, o aprašuose stinga kritinio mąstymo konceptualaus ir vieningo atvaizdavimo. Kritinis mąstymas dažniau minimas siekiniuose, bet vėliau nebeatsispindi galutiniuose rezultatuose, kritinio mąstymo ugdymo ir vertinimo metodai nėra aiškiai deklaruojami. Pačių dėstytojų teigimu, jie stokoja aiškios kritinio mąstymo sampratos ir kritinio mąstymo ugdymo patirties. Studentai tik numano, bet aiškiai nesupranta kada ir kaip jie yra mokomi kritinio mąstymo, nes, anot jų, „dėstytojai kritinio mąstymo neįvardija kaip studijų tikslo." Todėl MRU mokslininkai siekiantiems ugdyti kritinį mąstymą siūlo studijų aprašuose tikslingai apsibrėžti kas yra laikoma kritiniu mąstymu, kaip jis bus ugdomas ir kaip vertinamas. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad turi būti stiprinamos ir nuolat atnaujinamos pačių dėstytojų didaktinės kritinio mąstymo kompetencijos.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • EKSPORTAS: Taivano Maisto ir vaistų administracijos ekspertai baigė dvi savaites trukusį jungtinį kai kurių Lietuvos kiaušinių, pieno ir žuvies produktų gamintojų auditą - dabar bus sprendžiama dėl galimybės įmonėms savo produkciją tiekti į Taivaną.
  • NUBAUDĖ: Už rūkymą daugiabučių balkonuose trijuose šalies didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – per pusantrų metų nubausta 30 žmonių.
  • BALIONAI: Valstybės valdomai skrydžių valdymo bendrovei „Oro navigacija“ rengiantis atnaujinti skrydžių oro balionais Vilniuje tvarką, oreiviai kritikuoja pakeitimus ir baiminasi oreivystės sostinėje žlugimo.
  • TRANSPORTAS: Neringa viešosios tvarkos užtikrinimui naudos elektrines transporto priemones – tris motorolerius, skelbia savivaldybė.
  • PILIS: Per artimiausius kelerius metus Trakų pilyje už beveik 3,8 mln. eurų lankymui turėtų būti pritaikyta daugiau iki šiol nenaudojamų patalpų, įrengtos papildomas ekspozicijos, tarp kurių turėtų būti ir viduramžių laikų pilėnų tualetai, sako muziejaus vadovė Alvyga Zmejevskienė.
  • REKOMENDACIJA: Atsižvelgdama į nestabilią saugumo padėtį dėl prasidėjusių Izraelio apšaudymų iš Gazos ruožo, Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja Lietuvos piliečiams nevykti į Izraelį ir Palestiną.
  • NOTARAI: Nuteistam Algirdui Paleckiui įsteigus asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ Lietuvos notarų rūmai ragina griežtinti tvarką ir peržiūrėti spragų turinčią steigimo sistemą.
  • LIFOSA: Europos Sąjungos sankcijų Rusijai suvaržyta ir laikinojo administratoriaus prižiūrima Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ veiklą atnaujins sekmadienį, o pirmadienį bus pradėta trąšų gamyba.
  • NUOSTOLIS: Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ grynasis nuostolis antrąjį ketvirtį siekė 209 mln. USD (rugpjūčio 5 d. kursu – 204,4 mln. Eur) ir buvo 17,1 karto didesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai patirtas 12 mln. USD nuostolis.
  • DARBAS: Frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Seimo rudens sesijoje ketina teikti su darbuotojų poilsio ir darbo režimu susijusias Darbo kodekso pataisas - jomis planuojama reglamentuoti, kiek maksimaliai valandų galima būtų dirbti slenkančiu grafiku.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar nepilnamečiams turi būti leidžiama važinėti elektriniais paspirtukais?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar gerai atidirbo Seimas šią pavasario sesiją?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +19 C

+13 +20 C

 

+11 +20 C

+20 +25 C

+22 +25 C

 

+24 +27 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s