Astronomų skaičiavimu, asteroidas praskris nuo mūsų planetos saugiu 5,6 mln. km atstumu. Tai maždaug 15 kartų didesnis nuotolis, negu vidutinis atstumas nuo Žemės iki Mėnulio.

2015 NU13 skris 54 tūkst. km/val. greičiu, kas maždaug 44 kartus viršija garso greitį. Šis asteroidas patenka į didžiausių dangaus kūnų, šiemet praskrisiančių netoli Žemės, šimtuką.

Artimiausią šimtmetį asteroidai pavojaus nekels

VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Astrofotometrijos grupės vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Kazimieras Černis „Vakaro žinioms" patvirtino NASA mokslininkų teiginius, kad minėtas asteroidas pavojaus Žemei nekelia.

„Nors potencialiai Žemei pavojingų asteroidų yra keli tūkstančiai, matematiniai modeliai leidžia paskaičiuoti tikėtinas jų orbitas, tad artimiausius 100 metų galime miegoti ramiai. Remiantis skaičiavimais, su tikėtinu pavojumi Žemė susidurtų po kokių 500-600 metų. Bet ir tai nereiškia, kad koks nors pavojingas asteroidas pataikys į mūsų planetą, nes visų Saulės kūnų orbitos nuolat kinta. Aišku, visada netikėtai gali pasirodyti kokia kometa, bet kad ji pataikytų į mus tikimybė labai maža, nes pati planeta nėra didelė. Gerokai didesnį pavojų pasauliui kelia cunamiai ir žemės drebėjimai, o ne dangaus kūnai", - sakė specialistas.

Jis priminė, kad nedideli 1-5 metrų skersmens asteroidai šalia Žemės ar Mėnulio orbitos pralekia nuolat.

„Neretai jie į Žemę krenta kaip meteoritai. Tokį meteoritų lietų kartkartėmis galima stebėti įvairiuose pasaulio kampeliuose, įskaitant ir Lietuvą, bet nėra informacijos, kad jie būtų ką nors užmušę. Netgi 2013 m., kai ties Čeliabinsku sprogo meteoritas, nors buvo dužusių stiklų ir sužeistųjų, žmonių aukų pavyko išvengti, - patikslino K.Černis.

Komentuodamas atstumą iki šeštadienį pasirodysiančio meteorito, jis pabrėžė, kad jis yra toks didelis, jog mokslininkai, užfiksavę šį dangaus kūną, daugiau nelabai kreipia į jį dėmesį.

„Gerokai didesnį susidomėjimą specialistams kelia 2029 m. šalia Žemės praskrisiantis asteroidas „Apofis" (99942 Apophis), irgi priskiriamas pavojingų asteroidų klasei. Paskaičiuota, kad jį nuo mūsų planetos skirs tik 30 tūkst. km. Čia jau bus išskirtinis įvykis, tik, nepaisant to, kad ir toks atstumas yra saugus, neabejoju, kad vėl pasigirs kalbų apie susidūrimą ir pasaulio pabaigą. Tad artėjant šiai datai pavojus tikrai didės, bet tik - psichologinis", - nusijuokė mokslininkas.

Dydį apskaičiuoti nėra paprasta

Užklausus, kodėl tiek šeštadienio, tiek po aštuonerių metų pasirodysiančio asteroido dydžiai nurodomi nuo 310 m iki 680 m, mokslininkas paaiškino, kad ne visada tiksliai galima paskaičiuoti dangaus kūno skersmenį.

„Nes asteroidai skrieja labai toli. Paprastai skersmuo nustatomas pagal tai, kaip paviršius atspindi Saulės šviesą. Jeigu jis yra tamsus, asteroidas gali būti didesnis, negu galvojame, nes jo paties nematome, o tik fiksuojame atspindėtą šviesą. Ir priešingai, jei paviršius šviesus, asteroidas tuomet bus mažesnis, negu galvotume. Gali jis būti ir metalingas - sudarytas iš geležies ar nikelio. Tada šviesą atspindės dar kitaip. Žiūrint negalima pasakyti, kokios jis cheminės sudėties, todėl taikomi metodai, leidžiantys nustatyti apytikres ribas, - pasakojo K.Černis. - Tiksliau išmatavimus galima nustatyti, kai dangaus kūną nufotografuoja koks kosminis aparatas arba kai jis uždengia žvaigždę. Tuomet dydis skaičiuojamas pagal tai, per kiek laiko žvaigždė vėl tampa matoma."