1 nuotr.Klimato pasikeitimai, rodomi katastrofų filmuose, gali pasirodyti ne tokie baisūs lyginant su realiomis mokslininkų prognozėmis. Naujausių tyrimų duomenimis, ateitis gali būti dar grėsmingesnė, jeigu nepavyks sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekių.
Kas laukia 2100 metais?
„Google" dirbtinis intelektas ateitį modeliuoja remdamasis mokslo duomenimis. Jeigu šiltnamio dujų koncentracija toliau didės, daugybė miestų atsidurs po vandeniu, o mirčių dėl kaitros skaičius augs. Pasak Londono universiteto koledžo mokslininkų, pagrindinės grėsmės - jūros lygio kilimas ir ekstremalūs orų reiškiniai.
Tyrimai rodo, kad prie visuotinio atšilimo prisideda žmogaus veikla. Šiltnamio dujos - anglies dvideginis ir metanas - sukuria „šiltos antklodės" efektą, sulaikantį saulės šilumą. 2024 m. buvo užfiksuota aukščiausia vidutinė metų temperatūra - 15,1 laipsnio C. Manoma, kad 2025 m. šis rekordas bus viršytas. Prognozuojama, kad iki 2100 metų vien dėl anomalios kaitros Europoje papildomai mirs 5,8 mln. žmonių.
Trys ateities klimato scenarijai
Tarpvyriausybinė klimato kaitos ekspertų grupė (IPCC) mato tris galimus įvykių eigos scenarijus:
Optimistinis - žmonija iki 2050 metų sumažina išmetamo CO2 kiekius.
Vidutinis - išmetamų dujų kiekiai iki amžiaus vidurio lieka tokie patys, paskui mažėja.
Pesimistinis - išmetamų dujų kiekis vis auga. Jeigu nebus imamasi priemonių, temperatūra gali pakilti 2,7 laipsnių C pagal vidutinį scenarijų ir 4,4 laipsnių (lyginant su vidutiniu priešindustrinės epochos rodikliu) pagal blogiausią. To pasekmė - sausros, dykumų zonų plėtimasis ir gėlo vandens trūkumas.
Štai Ispanijoje, Valensijoje aukštos temperatūros ir užsitęsusios sausros derinys sukėlė staigius didelės griaunamosios jėgos potvynius, per kuriuos žuvo mažiausiai 213 žmonių.
Ledynų tirpsmas ir vandenyno lygio kilimas
1990 m. sausringų teritorijų padidėjo tris kartus lyginant su Indijos plotu. Iki 2100 metų tokiuose regionuose gyvens per 5 milijardus žmonių (dvigubai daugiau negu dabar). Europos laukia sausros, Prancūzija susidurs su vandens trūkumu.
Vandenynų šilimo greitis padidėjo: XX a. 9-me dešimtmetyje temperatūra per dešimtmetį padidėdavo 0,06 laipsnių, dabar - 0,27 laipsnių C. Per artimiausius 20 metų vandenynas įšils labiau negu per pastaruosius 40 metų, ir tai neigiamai paveiks visą planetą.
Ledynai sparčiai tirpsta: iki 2100 metų daugiau kaip pusė jų dings, o Alpėse - iki 75 proc. Pasak mokslininkų, iki 2100 metų Arktis taps neatpažįstama: vasarą jūrą kausčiusio ledo neliks visiškai, o dėl to padidės jūros lygis ir pasikeis vandenynų srovės. Tokie miestai, kaip Londonas, Kardifas ir Niujorkas gali būti užtvindyti. JAV rytinei pakrantei grės didelis potvynių pavojus - jų gerokai pagausės.
Ekstremalūs orai ir miškų gaisrai
Iki 2100 metų stiprės uraganai, sausros ir miškų gaisrai. Mokslininkai siūlo įvesti šeštąją uraganų kategoriją: su daugiau kaip 310 km/val. greičiu siaučiančiais vėjais ir 7,5 m jūros lygio padidėjimu. Tokios superaudros užgriūtų Japoniją, Indoneziją, Filipinus ir JAV pietus.
Gaisrai bus dažni net Arktyje. Sausį Los Andžele užfiksuotas stiprus gaisras, sunaikinęs 10 000 namų ir nusinešęs 28 gyvybes, pridaręs milijardinių nuostolių ir tūkstančius žmonių palikęs be pastogės. Sausringumas nuo 1944 m. pasiekė rekordinį lygį. Iki 2030 m. gaisrų padaugės 14 proc., iki 2050 m. - 30 proc., o iki amžiaus pabaigos - 50 proc.
Prognozuojama, kad iki 2100 metų ekstremalūs miškų gaisrai vyks 50 proc. dažniau, nes sausesnės ir karštesnės sąlygos sukurs lengvai užsiliepsnojančią aplinką.
Oro tarša ir mirtingumas
Nors oro kokybė išsivysčiusiose šalyse gerėja, 99 proc. Žemės gyventojų kvėpuoja užterštu oru. Delyje tarša 100 kartų viršija PSO nustatytas leistinas normas. Iki 2100 m., kaip manoma, oro kokybė toliau blogės. Dėl užteršto oro ir karščio iki 2030 m. gali žūti 60 000 žmonių, iki 2100 m. - 260 000. Europoje mirtingumas dėl karščio išaugs 50 proc., o Barselonoje žuvusiųjų skaičius gali pasiekti 246 000 žmonių. Jeigu padėtis nesikeis, bendras mirtingumas dėl klimato ir oro užterštumo iki 2100 m. gali sudaryti 30 mln. žmonių.
Išvada
Mokslininkai įspėja: nesiimant ryžtingų veiksmų taršai mažinti ir neperėjus prie švarių technologijų, pasaulis susidurs su katastrofiškomis pasekmėmis. Būtina skubiai imtis priemonių blogiausiam scenarijui išvengti ir žmonijos ateičiai apsaugoti.
