1 nuotr.Vokietijos pietryčiuose gyvenantys šernai yra radioaktyvūs. Daugelis tai buvo linkę sieti su 1986 metų Černobylio katastrofa, tačiau naujausi Leibnico universiteto (Hanoveris, Vokietija) mokslininkų tyrimai įrodė, kad „šerno paradokso" pavadinimą gavęs reiškinys turi ir kitą priežastį.
Po Černobylio atominės elektrinės avarijos praėjus tam tikram laikui kitų gyvūnų, bet tik ne šernų, radioaktyvumas sumažėjo.
Mokslininkų nuomone, tai gali būti susiję su jų maitinimosi racionu. Reikalas tas, kad jie mintai po žeme augančiais ir radiacijos iš aplinkos prisigėrusiais trumais.
Siekdami patikrinti šią teoriją, mokslininkai panaudojo 48 laukinių kiaulių mėsos pavyzdžius, kurios pateikė 11 Bavarijos regionų medžiotojai, ir ištyrė cezio kiekį juose.
Panaudojus gama spinduliuotės detektorių ir aukštųjų technologijų masių spektometriją pavyko nustatyti, kad 88 proc. pavyzdžių radioaktyvaus cezio lygis viršija saugią, Vokietijos įstatymais nustatytą, ribą.
Taip pat specialistai išsiaiškino, kad 12-68 proc. taršos atsirado dėl XX a. viduryje vykusių branduolinio ginklo bandymų.
Kitaip sakant, didelį cezio kiekį šernų mėsoje lemia ne tik Černobylio katastrofa, bet ir branduolinių bandymų palikimas.
Mokslininkai ragina tęsti eksperimentus ir ieškoti būdų, kaip mažinti kenksmingų medžiagų kiekį ekosistemoje, kadangi radioaktyvūs gyvūnai ne tik kelia pavojų žmonių sveikatai, bet ir jų skaičius dėl sumažėjusių medžioklės apimčių gali smarkiai išaugti.
