Nuotraukose – iš lig šiol „artimiausio“ taško užfiksuoti Saulės vaizdai

Gruodžio 24 d. NASA saulės zondas „Parker“ prie Saulės paviršiaus priartėjo 6,1 milijono kilometrų atstumu – arčiau nei kada nors ligi šiol, pranešė kosmoso agentūra.

NASA teigė, kad nuotraukos „padarytos esant arčiau Saulės nei ligi šiol“, jose užfiksuoti Saulės vainiko ir Saulės vėjo – nuolatinio elektringų žvaigždės dalelių srauto, kuris skrieja per Saulės sistemą didesniu nei 1 milijono mylių per valandą greičiu, vaizdai.

Nedidelio automobilio dydžio saulės zondas „Parker“ buvo paleistas 2018 m., o 2021 m. tapo pirmuoju į Saulės atmosferą patekusiu kosminiu aparatu.

„Saulės zondas „Parker“ dar kartą perkėlė mus į dinamišką artimiausios žvaigždės atmosferą“, – teigė NASA atstovė Nicky Fox.

„Mes savo akimis, o ne tik per modelius matome, kur prasideda kosminių orų grėsmės Žemei. Šie nauji duomenys padės mums gerokai patobulinti kosminių orų prognozes, kad būtų užtikrintas mūsų astronautų saugumas ir mūsų technologijų apsauga Žemėje ir visoje Saulės sistemoje.“

Nuotraukos padarytos saulės zondo „Parker“ plačiajuosčiu vaizduokliu (angl. Wide-Field Imager for Parker Solar Probe, WISPR).

Šis batų dėžutės dydžio prietaisas yra vienintelė zonde esanti vaizdų fiksavimo priemonė.

Naujosiose WISPR nuotraukose matyti vainikas ir Saulės vėjas, taip pat heliosferos srovių juosta – riba, kurioje žvaigždės magnetinio lauko kryptis keičiasi iš šiaurinės į pietinę.

Šiuo prietaisu taip pat užfiksuoti pirmieji didelės skiriamosios gebos kelių vainikinės masės išmetimų (angl. coronal mass ejections, CME) – vieno iš pagrindinių kosminius orus lemiančių veiksnių – susidūrimo vaizdai.

„Šiose nuotraukose matome, kad CME iš esmės kaupiasi vienas ant kito“, – paaiškino Angelosas Vourlidasas iš kosminį aparatą suprojektavusios, sukonstravusios ir eksploatuojančios Johnso Hopkinso taikomosios fizikos laboratorijos.

„Naudodami šiuos duomenis mėginsime išsiaiškinti, kaip jungiasi CME, o tai gali būti svarbu kosminių orų atžvilgiu“, – sakė A. Vourlidasas.