respublika.lt

Nuo hibridinio mokymosi iki virtualios realybės – kaip keisis švietimas ir ko tikėtis ateityje?

(8)
2021 gruodžio 20 13:40:23
Nerijus Pačėsa

Du COVID-19 pandemijos metai paskatino švietimo sistemos pokyčius ir paspartino skaitmenizaciją. Kasdienybe tapo tai, apie ką anksčiau buvo kalbama tik galvojant apie tolimą ateitį - nuotolinis mokymasis, virtualios klasės, skaitmeninis turinys.

×
nuotr. 1 nuotr.
Virtuali realybė. Asociatyvi pixabay nuotr.

 

Pandemija mus ne tik pamokė, kaip greitai situacija gali pasikeisti, ar parodė, kaip sparčiai nuo tradicinio mokymosi gebame pereiti prie visiškai skaitmeninės aplinkos, bet kartu atvėrė naujas galimybes ir išryškino spragas. Kodėl svarbu atkreipti į jas dėmesį? Nes nereikia tikėtis, kad dar grįšime prie to, ką prieš dvejus metus laikėme įprastu, „normaliu" mokymusi. Naujoji švietimo realybė bus vedama technologijų (angl. tech-driven). Tad kaip keisis švietimas ir ko galima tikėtis?

Hibridinis mokymasis - ne tik pandemijos metu

Hibridinį mokymąsi turėjo progą išbandyti visi - priprato, išmoko dirbti naujomis aplinkybėmis. Ar toks mokymo būdas išliks po pandemijos? Nemažai aspektų rodo, kad taip. Viena pagrindinių priežasčių - hibridinio mokymosi suteikiamas lankstumas.

Situacijas, kada hibridinis mokymasis galėtų būti ypač naudingas, neretai atstumia mūsų pačių ribotas mąstymas. Hibridinis mokymasis tinkamas ne tik kai susirgęs mokinys yra priverstas kuriam laikui atsitraukti nuo mokyklos, bet ir, pavyzdžiui, keliaujant.

Į keliones ilgą laiką žvelgėme kaip į pramogą, laisvalaikį, kuris nėra suderinamas su pamokų lankymu ar namų darbais. Tačiau žmonės darosi mobilesni, o atstumas dėl technologinių galimybių tampa vis mažesne kliūtimi dirbti ar mokytis iš bet kurios pasaulio vietos. Pastebima, kad net šeimos su mažesniais vaikais vis dažniau renkasi vadinamąsias darbostogas (angl. worcation) ir išvyksta kelioms savaitėms, net mėnesiams. Ten, kur anksčiau kliudydavo mokykla, dabar naujas galimybes suteikia hibridinis mokymasis - nėra jokio skirtumo, iš kurios pasaulio dalies vaikas prisijungs į pamokas.

Manau, kad ši situacija taps vis aktualesnė, todėl ir švietimo sistema bus priversta prisitaikyti, tapti lankstesne. Galbūt pirmiausia tai bus lengviau padaryti privačioms mokykloms, bet manau, kad laikui bėgant hibridinis mokymas visur turės platesnių pritaikymo galimybių.

Pamokos kosmose ir kitos virtualios realybės galimybės

Jau netolimoje ateityje mokyklos turėtų tapti gerokai atviresnės virtualiam ugdymui. Galima išskirti dvi virtualaus ugdymo kryptis. Pirmoji - papildyta realybė (angl. augmented reality), kai pamokose pasitelkiama daugiau įvairaus skaitmeninio, 3D vizualizacijomis praturtinto, mokymui pritaikyto interaktyvaus turinio, tokio kaip programėlės, edukaciniai žaidimai, įvairios aplikacijos ir pan.

Antroji - kai mokymui pasitelkiama virtuali realybė. Virtualios pamokos nėra naujiena, bet tai vis dar laikoma tradicinio ugdymo turinį praturtinančia pramoga, o ne tikru mokymu. Taip iš dalies irgi yra todėl, kad trūksta kokybiško virtualaus turinio, kai užsidėjęs virtualios realybės akinius gali išgyventi vizualią mokymosi kelionę - pažinti ir tyrinėti žemės gelmes, kalnus, vandenynus ar kosmosą arba kai kuriais atvejais net praplėsti realybės galimybes, pavyzdžiui, atsiduriant augalo ar žmogaus kūno viduje, ląstelėje ar panašiai.

Dėmesys virtualiai realybei itin sparčiai auga visame pasaulyje - prognozuojama, kad investicijos į šios srities plėtrą švietimo srityje iki 2025 m. pasieks 700 milijonų dolerių. Ar galima tikėtis, kad virtuali realybė švietime įsitvirtins jau kitais metais? Tikėtina, kad dar ne taip greitai, bet daromės vis imlesni technologijoms ir to galime laukti netolimoje ateityje.

Dirbtinis intelektas pakeis mokytojus?

Dirbtinis intelektas - dar viena iš technologijų, kuri sparčiai skinasi kelia švietimo srityje. Jo teikiamas privalumas - galimybė individualizuoti ir diferencijuoti mokymąsi. Naudojant dirbtinį intelektą mokymosi turinys yra pritaikomas prie kiekvieno mokinio asmeninių gebėjimų.

Mokiniui atliekant užduotis dirbtiniu intelektu paremta programa stebi, kaip jam sekasi: jei geriau - lengvesnes užduotis praleidžia ir duoda sunkesnes, kai pasidaro per sunku - užduotis palengvina, panorus pakartoti įgytas žinias - pateikia tokius uždavinius, kurie sunkiau sekėsi. Tokios programos duoda grafiškai patrauklų grįžtamąjį ryšį ir patį užduočių diferencijavimą atlieka kur kas efektyviau, nei tai galėtų padaryti pats mokytojas.

Ypač dirbtinis intelektas yra tinkamas tiksliesiems, gamtos mokslams, kur įsiminimo ir kartojimo reikalaujanti informacija gali būti labai lengvai perkeliama į dirbtinio intelekto valdomą programą. Dirbtinio intelekto pagrindu kurti uždavinynai yra didžiulė pagalba mokytojui, todėl manau, kad tokių sprendimų ateities mokymo procese matysime vis daugiau. Kai kuriose šalyse ši tendencija jau labai pastebima, ypač anglakalbėse šalyse, kurioms netrūksta jų kalba pritaikyto turinio.

Reikalingi skaitmeninio turinio kūrėjai

Naudodami technologijas nuotoliniam ugdymui ieškome ir tam labiau pritaikyto turinio - elektroninių knygų, programėlių, edukacinių žaidimų, simuliacijų ir kitų priemonių, kurios galėtų padidinti interaktyvumą, padarytų mokymosi patirtis vizualesnėmis ir aktyvesnėmis.

Deja, šiuo metu didžioji dalis skaitmeninio turinio yra kuriama anglų kalba. Skaitmeninio turinio ir skaitmeninio mokymo paslaugas teikiančių kūrėjų paklausa sparčiai auga, tą rodo jų populiarumas, pritraukiama auditorija. Todėl viena iš tendencijų, kurią netrukus turėtume pastebėti - didėjantis lietuviško turinio kūrėjų skaičius ir paties turinio kiekis bei kokybė.

Ugdymo formų įvairovė reikalauja pokyčių mokymo erdvėse

Net ir sugrįžus į klases nebebus galima apsiriboti tik mokymu iš vadovėlių - būtina ieškoti naujų formų, metodų. Vienas tokių - projektai. Jie gali tapti papildoma veikla šalia įprasto ugdymo turinio, kaip kad įvairios iniciatyvos ar socialiniai projektai, arba tiesiogiai sietis su mokymosi turiniu, kaip kad tiriamieji projektai.

Įvairesni ugdymo būdai reikalauja laisvesnės, atviresnės aplinkos, erdvių, kur projektines užduotis būtų galima atlikti grupėse, dirbti poromis, kur vyktų projektų aptarimai, pristatymai. Tai nėra paprastos ir greitai įgyvendinamos permainos, tačiau galvojant apie šiuolaikiniams poreikiams pritaikytą mokymosi erdvę reikėtų atkreipti dėmesį, kad ir architektūriniai sprendimai turėtų atitikti ugdymo viziją ir padėti jai skleistis.

Šia filosofija vadovaujasi Danijoje veikianti Oerestado gimnazija, kuri yra viena pirmųjų pasaulyje suprojektuota tarsi viena didelė klasė, lengvai transformuojama į skirtingas mokymosi erdves. Iš šio pavyzdžio įkvėpimo semiasi ir 2022 m. rugsėjo 1-ąją duris atversiantis naujas „Erudito licėjaus" pastatas Aguonų gatvėje, Vilniuje. Mokykla išsiskirs ne tik modernia gamtos mokslų ir technologijų laboratorija, baseinu, nuosava valgykla, bet ir didele įvairove erdvių, kuriose galės vykti kitoks mokymasis - ne visas pastatas bus suskaidytas į klases, o bus palikta daug erdvės bendram darbui, interaktyvioms veikloms.

Hibridinis mokymasis, virtuali realybė, dirbtinis intelektas, kitokios edukacinės erdvės - tik kelios kryptys, kuriomis artimiausiu metu judės švietimas.

Itin svarbu suprasti, kad turime paruošti ir savo mokinius kitokiai mokymosi ateičiai bei paklausti savęs, ar mūsų mokytojai pasiruošę pokyčiams? Ir ką galime padaryti, kad atsakymas būtų teigiamas.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (8)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LIKVIDAVIMAS: Taršos Danėje likvidavimo darbai Klaipėdos miesto savivaldybei kainavo 55.000 Eur, žala aplinkai dar neapskaičiuota.
  • STATYBOS: 5,3 ha teritorijoje Brastos g. 18, 18A, 20 ir 20A, būsimo Kėdainių tilto link, numatoma statyti daugiabučius gyvenamuosius namus su visuomeninės, komercinės paskirties objektais ir į plėtrą bendrovė ketina investuoti daugiau nei 80 mln. Eurų.
  • PARDAVIMAI: Nepaisant iššūkių žaliavų ir darbo rinkose, SBA Grupės minkštųjų baldų gamintojas „Kauno baldai“ pernai produkcijos pardavė 34 proc. daugiau palyginti su 2020 metais.
  • BARJERAS: Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija stato maždaug 600 darbuotojų, koncertina jau įrengta jautriausiuose pasienio ruožuose.
  • LEIDIMAS: „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as pirmadienį gavo leidimą apskųsti sprendimą išduoti jį JAV.
  • EVAKUACIJA: Australija pirmadienį pradėjo evakuoti savo diplomatų Kijeve šeimų narius ir paragino savo piliečius skubiai išvykti iš Ukrainos, pranešė australų laikraštis „The Sydney Morning Herald“, o Prancūzija paragino savo piliečių atsisakyti kelionių į Ukrainą.
  • IMPORTAS: Energetikos ministerijos duomenimis, nuo 2019-ųjų iki 2021 metų pradžios importas iš Baltarusijos į Lietuvą sudarė nuo 30% iki 40% visos šalies biokuro rinkos, o šiuo metu yra apie 40% mažesnis nei prieš metus.
  • GAMYKLA: Nyderlandų dviračių įmonė „Pon.Bike“ Kėdainiuose atidarys elektrinių dviračių gamyklą ir jos pajėgumas sieks iki 600.000 dviračių per metus.
  • STATYBOS: „Rail Balticos“ statyboms tęsti Lietuva prašys apie 687 mln. eurų
  • SUVARŽYMAI: Prancūzijoje nuo pirmadienio įsigalioja sugriežtinti suvaržymai nuo COVID-19 dar nepasiskiepijusiems gyventojams.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar jau apsirūpinote respiratoriais?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurioje tvoros pusėje stovintys asmenys Jūsų nuomone labiau pažemino Sausio 13-osios aukas?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1 +4 C

-7 -2 C

 

0 +4 C

0 +4 C

-5 +3 C

 

+1 +4 C

0-6 m/s

0-8 m/s

 

0-10 m/s