Mažos mokyklos dėl savo ateities sunerimo sužinojusios, kad planai jau derinami ir tas daroma apeinant mokyklų bendruomenes. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė Lietuvos savivaldybių asociacijai seniai yra parašiusi raštą, kuriame numatomi artimiausi pokyčiai, tarp kurių - nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nejungti 5-8 klasių, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. panaikinti galimybę jungti po tris ar keturias 1-4 klases. Taip pat sutarti, kad nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos klasėms, kuriose mokosi 1-7 mokiniai.

Tokie planai pašiurpino privačių mažų mokyklų vadovus ir tėvų atstovus. Jie praėjusią savaitę susirinko į diskusiją: „Ar Lietuvai reikalingos mažos alternatyvios mokyklos?" Joje tokias mokyklas įkūrę vadovai dalijosi patirtimi ir į diskusiją pakvietė ministerijos atstovus. Tiesa, pastarieji diskutuoti nepanoro, kaip ir išgirsti visų susirinkusiųjų patirties.

Alternatyvios mokyklos populiarėja

Nevalstybinių ugdymo įstaigų asociacijos narė Jolanta Lipkevičienė pasidalijo praktika, kurią taiko pačios įkurtoje „,Žaliosios gamtos mokykloje". Ji pastebėjo, jog pastaruoju metu privačios alternatyvios mokyklos populiarėja. „Tai nėra tas pats, kas jungtinės klasės. Mokslininkai sako, kad tai yra geriausiai įvairius poreikius tenkinantis mokymosi metodas, kai vaikai supranta ne tik kitų vaikų poreikius, bet ir gali pasirinkti, su kokio amžiaus grupėmis bendrauti. Tai atspindi tam tikrą šeimos konstruktą. O kartu ir mūsų visuomenę. Juk nei institucijose, nei įmonėse nėra vien vieno amžiaus žmonių.

Dirbdami kartu skirtingo amžiaus vaikai mokosi vieni iš kitų bendrauti su įvairaus amžiaus ir poreikių žmonėmis, spręsti konfliktus. Girdime istorijų, kaip vaikai, atėję iš kitų mokyklų, pasakoja, su pavydu stebintys, kaip vyresnieji žaidžia stalo tenisą, nes pradinukams negalima. O taip norisi pasitempti, bent pastovėti šalia vyresniųjų.

Mūsų mokykloje visi mokiniai yra viena klasė, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Vyresnieji rūpinasi jaunesniaisiais, nereikia nieko versti mokytis. Mokymasis vaikams tampa didžiuliu džiaugsmu. Matome, kaip gerėja asmeniniai mokinių pasiekimai. Nes kiekvienas mokosi savo tempu. Nėra nesveikos konkurencijos. Vaikas lygina save su vakar diena", - pasakojo J.Lipkevičienė.

Ji įsitikinusi, kad tokios mokyklos - puiki galimybė vaikams, kurie nepritampa tradicinėse valstybinėse mokyklose: „Pasaulyje yra apie penkiasdešimt mokymosi modelių. Nes ne visi vaikai yra vienodi. Manau, Lietuvoje galime sukurti erdvę, kurioje atsirastų galimybė kiekvienai šeimai parinkti savo vaikui tinkamą ugdymo erdvę, atitinkančią vaiko poreikius ir dorovinius įsitikinimus."

,,Rengimo šeimai asociacijos" pirmininkas, teisininkas Ramūnas Aušrotas, sako, kad blogiausia yra tai, jog pertvarka vykdoma nepaisant mokyklų bendruomenių pozicijos: „Situacija kvepia karteliniu susitarimu tarp ministerijos ir savivaldybių asociacijos. Mažos mokyklos visuomet yra galvos skausmas savivaldybėms, nes, kai neužtenka finansavimo, jį padengti turi savivaldybė. Tad joms yra naudinga nusimesti šią naštą."

Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Audrius Murauskas priminė, kad Švietimo įstatymas nurodo, kokie yra švietimo tikslai. „Be to, įstatyme numatyta, kad mokiniui suteikiama galimybė pagal gebėjimus ir polinkius rinktis švietimo programas, skirtingus jų variantus, švietimo programų modulius, dalykų kursų programas. Moksleivis taip pat renkasi švietimo programą vykdančią mokyklą, kitą švietimo teikėją, mokymosi formą. Deja, realiai valstybė nepajėgia garantuoti įvairovės ir švietimo prieinamumo, ką bando užpildyti privačios ugdymo įstaigos. Bet jų turime gana mažai dėl finansavimo diskriminavimo", - sakė A.Murauskas.

„Nesugebame pasimokyti iš tinklo pertvarkos. Judėdami tūkstančio mokyklų link, nepakiškime vaikų ir nepaskandinkime jų pelkėje", - sakė A.Murauskas.

Valstybinė mokykla nėra kokybės garantas

Po jo kalbėjusi „Forvardo" mokyklos ugdymo vadovė Agnė Klimčiauskaitė-Janavičienė sakė matanti privačių mokyklų vertimą baubais ir jų skaldymą. „Matau, švietimo kastų formavimąsi ir norą uždrausti mažąsias mokyklas, naikinant klases, kuriose mokosi mišraus amžiaus grupės. Vaikų suvarymas į tūkstantmečio mokyklas-fabrikus - prilyginamas ugdymo kokybės gerinimui. Kur čia yra ugdymo kokybė, nelabai suprantu. Ir kodėl mažos mokyklos su vaikais, kurie mokosi skirtingo amžiaus grupėse, yra blogis?

Alternatyvios mokyklos yra normalios mokyklos, kokios ir turėtų būti visos mokyklos.

Tai mokykla nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Tačiau joje nėra klasių. Yra tik viena klasė. Tai nereiškia, kad nesuprantame, kokioje klasėje vaikas mokosi. Mes vadovaujamės tuo, kad devintokas lietuvių kalbą gali mokėti kaip trečiokas, o programuoti kaip abiturientas. Todėl jis pas mus mokosi savo ritmu, pats pasirinkdamas lygį. Taip pat nėra pažymių, kas apsaugo vaikus nuo streso", - patirtimi dalijosi
A.Klimčiauskaitė-Janavičienė.

Valdininkai suskubo išeiti

Pirma laiko žodžio pasiprašęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius sakė, kad ministerija nėra nusistačiusi prieš privačias mokyklas: „Jokiu būdu neturime priešpriešų ar nuostatų prieš kitokį mokymą. Juo labiau neturime neigiamo nusistatymo prieš privačias mokyklas. Tinklo taisyklės yra reguliariai atnaujinamos - kas dvejus trejus metus. Tai yra natūralūs procesai. Tik ar mes norime juos valdyti, ar palikti veikti sava eiga."

Paklaustas, kokie sprendimai priimti dėl finansavimo, kai mokykloje yra mažos klasės, viceministras patikino, kad taisyklės nėra patvirtintos. „Tariamės su savivaldybių asociacija ir suinteresuotomis grupėmis. Šiandien dar nenorėtume pasakyti galutinio sprendimo", - nuo tiesaus atsakymo išsisuko ministras ir neužilgo paliko diskusiją, taip ir neišklausęs likusių pranešėjų bei nesulaukęs klausimų.

Bijo, kad teks užsidaryti

„Melkio" mokyklos įkūrėjas ir vadovas Tadas Stasytis apgailestavo, kad diskusijoje mažų mokyklų vadovai neišgirdo tiesių atsakymų dėl finansavimo pokyčių. Jis neslėpė, kad patvirtinus finansavimo pokyčius, mažoms alternatyvioms mokykloms teks užsidaryti. „Mažose mokyklose ne kažkokie asocialūs žmonės. Visų vaikų tėvai turi aukštąjį išsilavinimą. Jie ieško kitokių galimybių savo vaikams. Man atrodo, kad valstybė nebepasitiki šeimomis ir galvoja, kad šeimos yra neįgalios ugdyti savo vaikus.

Pertvarka neliečia tėvų, kurie moka už privačias mokyklas, kainuojančias kelis šimtus ar net tūkstantį eurų. Jose nėra tokių mažų klasių. Čia yra mažų mokyklų diskriminavimas.

Mūsų atlyginimai nesiekia tūkstančio eurų. Mūsų mokestis šiemet buvo 150 eurų už visą dieną ugdymo ir maitinimą tris kartus per dieną. Aš turiu penkis vaikus, visi jie mokosi čia. Visų mokytojų vaikai taip pat mokosi čia. Mes nedarysime blogai, juk čia mokosi mūsų vaikai. Bet, jei finansavimas keisis, turėsime užsidaryti", - sakė T.Stasytis. Tačiau, kaip minėta, ministerijos atstovų jau nebuvo, tad jie to negirdėjo.