respublika.lt

Nelygybė - ir tarp stojančių į aukštąsias (20)

2021 gegužės 26 21:00:02
Danas NAGELĖ

Lietuvos švietimo taryba Vyriausybei pateikė siūlymus, kurie sudarytų sąlygas didinti aukštojo mokslo prieinamumą. Bene pagrindinis reikalavimas - suvienodinti stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas, numatant, kad visi, ar stojantys į valstybės finansuojamas vietas, ar už savus pinigus, privalėtų išlaikyti tris egzaminus, nes dabar antriesiems pakanka išlaikyti vos vieną. „Vakaro žinios" skaitytojus supažindina su stojimo į aukštąsias mokyklas sistema užsienio valstybėse. Kai kur privaloma išlaikyti net 10 egzaminų.

×
nuotr. 1 nuotr.
Privalomų egzaminų skaičius užsienyje labai skiriasi - kai kur pakanka 2, kai kur reikia laikyti net 10. EPA- Eltos nuotr.

 


Lietuvos švietimo tarybą sudaro universitetų, kolegijų, studentų, mokyklų vadovų, savivaldybių, verslo, įvairių nevyriausybinių organizacijų, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto atstovai. Pasak tarybos, aukštojo mokslo prieinamumas - socialinių, finansinių ir ekonominių bei kitų valstybės pagalbos priemonių visuma, didinanti kiekvieno asmens lygias galimybes įstoti į aukštąją mokyklą ir ją baigti, užtikrinanti žmonių socialinių grupių įvairovę aukštojo mokslo sistemoje.

„Šiandien asmuo, norintis studijuoti aukštojoje mokykloje nemokamai, turi išlaikyti bent tris egzaminus, o asmeniui, sutinkančiam mokėti už mokslus, užtenka išlaikyti vieną egzaminą. Tarybos nuomone, aukštasis mokslas neturi priklausyti nuo studijuoti norinčio asmens finansinės padėties, todėl siūlo suvienodinti reikalavimus stojant į aukštąją mokyklą: suvienodinti stojimo sąlygas, t.y. numatyti, kad visi būtų išlaikę bent tris egzaminus", - dėstoma tarybos pranešime.

Taryba ir anksčiau yra diskutavusi, kad švietimo sistemoje turi būti numatyti skirtingi reikalavimai dėl brandos egzaminų laikymo, baigus vidurinio ugdymo programą, ir reikalavimai, stojant į aukštąsias mokyklas. Taryba savo siūlymuose nedetalizuoja, kokie visi egzaminai turi būti laikomi, jei asmuo nori studijuoti Lietuvos aukštojoje mokykloje. Svarbu pasitikėti aukštosiomis mokyklomis, todėl ir siūloma stojimo reikalavimus ateityje leisti nustatyti pačioms aukštosioms mokykloms, numatant, kad šie reikalavimai būtų ne mažesni nei įtvirtinta teisės aktuose, o sprendimą dėl konkrečių egzaminų konkrečiose studijų kryptyse aukštosios mokyklos derintų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Taryba atkreipė dėmesį į didėjančią socialinę atskirtį. Įvairūs atlikti tyrimai rodo, kad vos 25 proc. 8 klasę lankiusių moksleivių, kilusių iš nepasiturinčių šeimų, studijuoja aukštojoje mokykloje, o po studijų absolventai iš mažas pajamas gaunančių šeimų darbo rinkoje integruojasi prasčiau ir studijas magistrantūroje tęsė rečiau nei likusieji.

„Atsižvelgdama į socialinės dimensijos iššūkius aukštojo mokslo sektoriuje, ypač asmenims, kurių finansinė ar socialinė padėtis yra prastesnė, kurie nebuvo pasirengę studijuoti universitete ar kolegijoje iš karto pabaigus mokyklą, taryba siūlo svarstyti ir kitas priėmimo į aukštąsias mokyklas galimybes, jeigu asmuo yra įgijęs: trumposios pakopos studijų kvalifikaciją; brandos atestatą ne anksčiau kaip prieš 5 metus ir kuriam teisės aktų bei aukštosios mokyklos nustatyta tvarka neformaliuoju ir savišvietos būdu yra įskaityta ne mažiau kaip 25 proc. studijų krypties studijų kreditų; profesinio mokymo kvalifikaciją", - skelbia Lietuvos švietimo taryba.

Viešojoje erdvėje dažnai reiškiamas nepasitenkinimas, kad norintiems įstoti į valstybės finansuojamą vietą privaloma išlaikyti mažiausiai tris egzaminus, nes esą jaunuoliams tai yra didžiulis stresas. Kokios gi yra stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos kitose Europos šalyse? Tokią analizę atliko Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius.

Darbe apžvelgiamas vidurinės mokyklos baigimo vertinimas ir stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos 15 Europos valstybių: Airijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Islandijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje.

Visose aptariamose valstybėse, išskyrus Švediją, norint gauti vidurinį išsilavinimą, vienokius ar kitokius valstybinius egzaminus laikyti būtina. Švedijoje baigiamojo egzamino galima nelaikyti, bet, jei norima įstoti į aukštąją mokyklą, tam tikrą specialų egzaminą dažniausiai vis tiek tenka laikyti.

Privalomų egzaminų skaičius labai skiriasi - kai kur pakanka 2, kai kur reikia laikyti net 10 (pavyzdžiui, Danijoje). Visur tarp privalomų egzaminų yra gimtoji kalba, tačiau, pavyzdžiui, Prancūzijoje gimtosios kalbos egzaminas laikomas ne baigiamojoje vidurinio mokslo klasėje. Konkursuose į aukštąsias mokyklas dažniausiai vertinami egzaminų (brandos ir/arba stojamųjų) rezultatai. Airijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Šveicarijoje,Vokietijoje vertinami ir paskutiniųjų metų dalykų pažymiai bei egzaminai.

Švedijoje į vieną trečdalį vietų daugumoje programų priimama tik pagal pažymius, gautus už mokykloje mokytus dalykus (į kitą trečdalį - pagal specialų egzaminą). Pastebėtina, kad valstybėse, ne itin „mėgstančiose" egzaminus, į kai kurias specialybes, tokias kaip inžinerija arba medicina, universitetai neretai organizuoja atskirus stojamuosius egzaminus.

Įdomi sistema - Nyderlanduose, kur aukščiausias vidurinio ugdymo lygis yra profesinis vidurinis ugdymas. Asmuo, norėdamas iš karto po vidurinės mokyklos tęsti studijas aukštojoje mokykloje, privalo būti įgijęs profesinį vidurinį išsilavinimą. Tik jeigu stojančiajam yra 21 metai ar daugiau, jis gali mėginti įstoti į aukštąją mokyklą ir turėdamas tik bendrąjį vidurinį išsilavinimą.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (20)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SLALOMAS: nemažai dalyvių bei stebėtojų sutraukė Kauno rajone automobilių slalomo varžybos, kurias karantinas iš 2020 metų tradicinių velykinio ir kalėdinio turnyrų nustūmė net į šių metų vasarą.
  • MIGRANTAI: Ignalinos rajone pasieniečiai sulaikė dar dvi neteisėtų migrantų grupes, o Švenčionių rajone – vieną (iš viso sulaikyti 58 užsieniečiai, iš kurių, pirminiais duomenimis, 54 gali būti Irako piliečiai, 4 – Šri Lankos.
  • KOPLYČIOS: Vilniaus arkikatedroje atvertos 70 metų buvusios uždarytos koplyčios, kuriose Katedros lankytojai galės melstis, apžiūrėti restauruotą Šv. Vladislovo koplyčios kupolą bei sugrąžintą XVIII a. zakristijos spintą, kuri pastaruosius 30 metų buvo eksponuota Lietuvos Taikomosios dailės muziejuje.
  • SPORTAS: Lenkijos Elbingo mieste vykusiose Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) Europos standartinių šokių taurės varžybose naujaisiais Europos taurės šeimininkais tapo pasaulio, Europos ir daugkartiniai Lietuvos standartinių šokių čempionai Evaldas ir Ieva Sodeikos.

  • NELAIMĖ: šeštadienio vėlų vakarą Plungės rajone iš sodybos tvenkinio narai ištraukė 17-mečio kūną.
  • KULTŪRA: penktadienio vakarą Giacomo Puccini operos „Vilisės“ koncertiniu atlikimu (Lietuvoje – pirmą kartą) prasidės 26-asis tarptautinis Pažaislio muzikos festivalis - vieną iš solinių vaidmenų operoje atliks šio festivalio naujasis meno vadovas, daugelyje pasaulio scenų publikos simpatijas pelnęs tenoras Edgaras Montvidas.
  • RADINYS: Indijos policija ketvirtadienį pranešė pradėjusi tyrimą, kai medinėje dėžėje, plūduriuojančioje Gangos upėje, surado gyvą ir sveiką naujagimį - dėžės vidus buvo išklotas raudonu audiniu, jame buvo paveikslėliai su indų dievų atvaizdais, taip pat horoskopas, nurodantis mergaitės gimimo datą, laiką ir vardą Ganga – tai vienos iš indų dievybių vardas, kuriuo vadinama ir upė.
  • AFRIKOJE: Botsvanoje rastas trečias didžiausias pasaulio deimantas - kiaušinio dydžio brangakmenis yra 1 098 karatų „retas ir ypatingas“, teigė „Debswana“ įmonės vadovė Lynette Armstrong.
  • PINIGAI: nuo liepos mėnesio vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai galės kreiptis į „Sodrą“ dėl vienišo asmens išmokos.

  • APKLAUSA: remiantis naujausia „Deposit Solutions“ apklausa, europiečiai koronaviruso pandemijos metu ėmė mažiau leisti pinigų ir labiau taupyti.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar ketinate švęsti Jonines?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur slepiatės nuo tropinių karščių, užklupusių Lietuvą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+21 +28 C

+19 +26 C

 

+18 +25 C

+27 +34 C

+20 +33 C

 

+22 +26 C

0-4 m/s

0-8 m/s

 

0-4 m/s

       

Nuorodos