Lietuvos švietimo tarybą sudaro universitetų, kolegijų, studentų, mokyklų vadovų, savivaldybių, verslo, įvairių nevyriausybinių organizacijų, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto atstovai. Pasak tarybos, aukštojo mokslo prieinamumas - socialinių, finansinių ir ekonominių bei kitų valstybės pagalbos priemonių visuma, didinanti kiekvieno asmens lygias galimybes įstoti į aukštąją mokyklą ir ją baigti, užtikrinanti žmonių socialinių grupių įvairovę aukštojo mokslo sistemoje.

„Šiandien asmuo, norintis studijuoti aukštojoje mokykloje nemokamai, turi išlaikyti bent tris egzaminus, o asmeniui, sutinkančiam mokėti už mokslus, užtenka išlaikyti vieną egzaminą. Tarybos nuomone, aukštasis mokslas neturi priklausyti nuo studijuoti norinčio asmens finansinės padėties, todėl siūlo suvienodinti reikalavimus stojant į aukštąją mokyklą: suvienodinti stojimo sąlygas, t.y. numatyti, kad visi būtų išlaikę bent tris egzaminus", - dėstoma tarybos pranešime.

Taryba ir anksčiau yra diskutavusi, kad švietimo sistemoje turi būti numatyti skirtingi reikalavimai dėl brandos egzaminų laikymo, baigus vidurinio ugdymo programą, ir reikalavimai, stojant į aukštąsias mokyklas. Taryba savo siūlymuose nedetalizuoja, kokie visi egzaminai turi būti laikomi, jei asmuo nori studijuoti Lietuvos aukštojoje mokykloje. Svarbu pasitikėti aukštosiomis mokyklomis, todėl ir siūloma stojimo reikalavimus ateityje leisti nustatyti pačioms aukštosioms mokykloms, numatant, kad šie reikalavimai būtų ne mažesni nei įtvirtinta teisės aktuose, o sprendimą dėl konkrečių egzaminų konkrečiose studijų kryptyse aukštosios mokyklos derintų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Taryba atkreipė dėmesį į didėjančią socialinę atskirtį. Įvairūs atlikti tyrimai rodo, kad vos 25 proc. 8 klasę lankiusių moksleivių, kilusių iš nepasiturinčių šeimų, studijuoja aukštojoje mokykloje, o po studijų absolventai iš mažas pajamas gaunančių šeimų darbo rinkoje integruojasi prasčiau ir studijas magistrantūroje tęsė rečiau nei likusieji.

„Atsižvelgdama į socialinės dimensijos iššūkius aukštojo mokslo sektoriuje, ypač asmenims, kurių finansinė ar socialinė padėtis yra prastesnė, kurie nebuvo pasirengę studijuoti universitete ar kolegijoje iš karto pabaigus mokyklą, taryba siūlo svarstyti ir kitas priėmimo į aukštąsias mokyklas galimybes, jeigu asmuo yra įgijęs: trumposios pakopos studijų kvalifikaciją; brandos atestatą ne anksčiau kaip prieš 5 metus ir kuriam teisės aktų bei aukštosios mokyklos nustatyta tvarka neformaliuoju ir savišvietos būdu yra įskaityta ne mažiau kaip 25 proc. studijų krypties studijų kreditų; profesinio mokymo kvalifikaciją", - skelbia Lietuvos švietimo taryba.

Viešojoje erdvėje dažnai reiškiamas nepasitenkinimas, kad norintiems įstoti į valstybės finansuojamą vietą privaloma išlaikyti mažiausiai tris egzaminus, nes esą jaunuoliams tai yra didžiulis stresas. Kokios gi yra stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos kitose Europos šalyse? Tokią analizę atliko Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius.

Darbe apžvelgiamas vidurinės mokyklos baigimo vertinimas ir stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos 15 Europos valstybių: Airijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Islandijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje.

Visose aptariamose valstybėse, išskyrus Švediją, norint gauti vidurinį išsilavinimą, vienokius ar kitokius valstybinius egzaminus laikyti būtina. Švedijoje baigiamojo egzamino galima nelaikyti, bet, jei norima įstoti į aukštąją mokyklą, tam tikrą specialų egzaminą dažniausiai vis tiek tenka laikyti.

Privalomų egzaminų skaičius labai skiriasi - kai kur pakanka 2, kai kur reikia laikyti net 10 (pavyzdžiui, Danijoje). Visur tarp privalomų egzaminų yra gimtoji kalba, tačiau, pavyzdžiui, Prancūzijoje gimtosios kalbos egzaminas laikomas ne baigiamojoje vidurinio mokslo klasėje. Konkursuose į aukštąsias mokyklas dažniausiai vertinami egzaminų (brandos ir/arba stojamųjų) rezultatai. Airijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Šveicarijoje,Vokietijoje vertinami ir paskutiniųjų metų dalykų pažymiai bei egzaminai.

Švedijoje į vieną trečdalį vietų daugumoje programų priimama tik pagal pažymius, gautus už mokykloje mokytus dalykus (į kitą trečdalį - pagal specialų egzaminą). Pastebėtina, kad valstybėse, ne itin „mėgstančiose" egzaminus, į kai kurias specialybes, tokias kaip inžinerija arba medicina, universitetai neretai organizuoja atskirus stojamuosius egzaminus.

Įdomi sistema - Nyderlanduose, kur aukščiausias vidurinio ugdymo lygis yra profesinis vidurinis ugdymas. Asmuo, norėdamas iš karto po vidurinės mokyklos tęsti studijas aukštojoje mokykloje, privalo būti įgijęs profesinį vidurinį išsilavinimą. Tik jeigu stojančiajam yra 21 metai ar daugiau, jis gali mėginti įstoti į aukštąją mokyklą ir turėdamas tik bendrąjį vidurinį išsilavinimą.