1 nuotr.
Naujieji mokslo metai Kauno rajone nestokos staigmenų, iššūkių bei įkurtuvių. Kauno m. sav. nuotr.
Rūpesčių kelia įsismarkavusi COVID 19 pandemija: ugdymo įstaigoms teks taikytis prie karantino reikalavimų. Apie kylančius iššūkius penktadienį buvo diskutuojama Domeikavos gimnazijoje vykusioje Kauno rajono ugdymo įstaigų vadovų konferencijoje.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sakė, kad šiemet Kauno rajono savivaldybė švietimui skyrė rekordinę 47 mln. sumą ir dėl to nė kiek nedvejota, nes švietimas – tai investicija į ateitį..
Pažymėtina, kad švietimui skiriamų lėšų krepšelis Kauno rajono savivaldybės biudžete didėjo kasmet: 2016 m. jis sudarė 32 mln. eurų, 2017 – 35 mln. eurų, 2018 m. – 38 mln. eurų, 2019 m. – 40 mln. eurų.
ELTA yra skelbusi, kad Kauno rajono gyventojų skaičius auga itin sparčiai, todėl vienas didžiausių iššūkių – vietų darželiuose užtikrinimas. Iš viso rajone gyvenamąją vietą deklaravo 5 103 darželinio amžiaus vaikai. 3 866 mažyliai lanko Kauno rajono darželius, 236 - kitų savivaldybių darželius. Nepatekusių į darželius būrelis irgi dar nemažas – 547. Dera pridurti, jog kelios dešimtys vaikų į Kauno rajono darželius atkeliauja iš kitų savivaldybių.
Spręsdama vietų darželiuose užtikrinimo vaikams problemą, Kauno rajono savivaldybė ėmėsi skubių sprendimų. Vienas jų – greitai pastatomi moduliniai darželiai. Jie atvers duris Giraitėje, Užliedžiuose, Garliavoje, Akademijoje. Gerokai daugiau darželinukų galės priimti ir rekonstruoti bei praplėsti Raudondvario „Vyturio“ darželis, Ilgakiemio pradinė mokykla-darželis, Eigirgalos darželis „Saulutė“.
Iš viso šiemet Kauno rajono darželiuose bus sukurta daugiau kaip 700 naujų vietų. Keletą darželių įvairiose seniūnijose stato verslininkai. Šiuos pastatus savivaldybė ketina išsinuomoti. Iš viso 2020-2021 metais planuojama įrengti 100 naujų grupių, kuriose tilptų 1 920 mažųjų Kauno rajono gyventojų. „Privalome sukurti tiek vietų, kad vaikams nereikėtų jų ieškoti kitur“, - pabrėžė V. Makūnas.
Bendrojo lavinimo mokyklose taip pat vyksta didžiuliai pokyčiai, akcentuota tradicinėje švietimiečių konferencijoje. Siekdama užtikrinti kokybišką mokinių ugdymą, Kauno rajono savivaldybė 2020 m. švietimo įstaigų modernizavimo darbams skyrė 120 tūkst., remonto ir avarijų likvidavimo darbams – 193 tūkst., mokyklų tinklo optimizavimo ir pertvarkos programos darbams – 1,3 mln. eurų.
Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija nuo rugsėjo 1-osios tampa Vytauto Didžiojo universiteto gimnazija. „Tai daugiausia susiję su kokybiniais pokyčiais. Su mokslininkų pagalba bus patobulintos programos, gerės ugdymo kokybė, naujais metodais didinsime mokinių motyvaciją“, – tvirtino Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius. Jis minėjo, kad Kauno rajono savivaldybės investicijos į statusą pakeitusią gimnaziją – materialinės. Bendroms erdvėms, kabinetams, persirengimo kambariams atnaujinti skirta 160 tūkst. eurų.
Partnerystėje su VDU bus keliama ir pedagogų kvalifikacija.
Tęsiama modernių stadionų ir sporto aikštynų kūrimo programa. Bene didžiausią dovaną gaus Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos bendruomenė – šalia jos baigiamas statyti pilnų matmenų futbolo stadionas. Rugsėjo pabaigoje jame jau turėtų įvykti pirmosios rungtynės. Raudondvario ir Babtų sporto aikštynų rekonstrukcija – irgi jau čia pat.
Didelės permainos vyksta Šlienavos pagrindinėje mokykloje, kurios rekonstrukcijai numatyta 2,4 mln. eurų. Per pirmąjį mokyklos modernizavimo etapą numatyta pastatyti sporto salę, naują virtuvę ir valgyklą, rekonstruoti pirmo aukšto patalpas.
Pasak skyriaus vedėjo J. Petkevičiaus, Garliavos Jonučių progimnazijai iš ESFA finansuojamo projekto „Mokinių ugdymosi pasiekimų gerinimas diegiant kokybės krepšelį“ šiais metais skirta 162,6 tūkst. eurų (iš jų 15 proc. – savivaldybės dalis). Panaudojant šias lėšas Garliavos Jonučių progimnazijoje įrengtas dendrologinis takas, 1–4 kl. ir 5–8 kl. gamtos mokslų laboratorijos, menų laboratorija, patalpa.
Naujaisiais mokslo metais šio projekto lėšomis bus finansuojamos dar penkios mokyklos: Čekiškės Prano Dovydaičio ir Piliuonos gimnazijos, Ežerėlio, Kulautuvos, Šlienavos pagrindinės mokyklos. Jų ugdymo kokybei gerinti bus skirta 117,2 tūkst. eurų.
Konferencijoje, pasak rajono mero patarėjo Edmundo Mališausko, daug diskutuota ir apie kitas opias problemas, - kaip gerinti matematikos, fizikos, informacinių technologijų pasiekimus, neformalų ugdymą. Susirūpinta ir tuo, kad nemaža dalis Kauno rajono moksleivių mokyklose nesijaučia saugūs, tad vardintos priemonės, kurie reikėtų nedelsiant imtis tokiai situacijai pakeisti į gerą.
