Nacionalinio susitarimo dėl švietimo politikos darbo grupė tęsia savo veiklą. Penktadienį šios grupės nariai rinkosi Seime aptarti „Tūkstantmečio mokyklų“ programos koncepciją ir jos įgyvendinimo perspektyvas.
1 nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pristatė svarbiausius programos įgyvendinimo aspektus ir atsakė į klausimus. Darbo grupės nariai diskutavo, kaip užtikrinti, kad kuo taikliau būtų identifikuotos ugdymo problemos savivaldybėse ir užtikrintas skaidrus bei efektyvus lėšų panaudojimas. Darbo grupės nariai pažymėjo investicijų į mokytojų kompetencijų gerinimo svarbą.
Sausį programa jau startuos, bus skelbiami pirmojo etapo kvietimai savivaldybėms. Pirmąjį kitų metų pusmetį vyks mokymai, konsultacijos mokytojams. Kovą – birželį planuojama sudaryti sutartis su savivaldybėmis. Šiuo metu formuojama projekto komanda, kuriai vadovauja ministrės patarėja Agnė Andriuškevičienė.
„Tūkstantmečio mokyklų“ programai numatyta 210 mln. eurų iš „Naujos kartos Lietuva“ plano, dėl kurio jau pasirašyta sutartis su Europos Komisija. Programa skirta nuosekliai stiprinti jau esamas mokyklas savivaldybėse, prioritetą teikiant mokykloms, kurioms labiausiai reikia pagalbos. Ši programa veiks tinklaveikos principu, tai reiškia, kad programą įgyvendinančios mokyklos bus atviros ir prieinamos aplinkinių mokyklų mokiniams ir mokytojams. Paraišką dalyvauti programoje teiks savivaldybės kartu su mokyklų bendruomenėmis.
„Tai nėra lengva programa, todėl pasiūlymai ir patarimai, kaip ją įgyvendinti, labai naudingi“, – sakė J. Šiugždinienė.
Keturis mėnesius intensyviai dirbusi darbo grupė liepos pradžioje parengė Nacionalinio susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos tekstą, kuris perduotas politinėms partijoms ir susitarime dalyvaujančioms organizacijoms aprobuoti iki rugpjūčio vidurio. Susitarimą tikimasi patvirtinti rudens sesijos pradžioje.
Darbo grupės darbą moderavusi ministrė J.Šiugždinienė teigia, kad susitarta dėl svarbių švietimo aspektų, susitarimas padės kryptingai stiprinti švietimo sistemą, nesiblaškyti.
„Susitarimas nėra visą apimantis ir visas švietimo problemas sprendžiantis dokumentas ar išsami strategija. Jame užfiksuoti dalykai, kurie yra svarbūs reikalingiems pokyčiams švietime įgyvendinti, kurių tęstinumas, nepriklausomai nuo Vyriausybių pokyčių, yra svarbus ir dėl kurių sutaria visos parlamentinės partijos. Ne dėl visų klausimų sutarėme, kai kuriuos klausimus teko palikti paraštėse. Taip pat siekėme, kad susitarime nesikartotų jau kituose teisės aktuose užfiksuoti įsipareigojimai.
Darbo metu kilo ir aštrių diskusijų, tačiau visada vyravo tarpusavio pagarba ir, nepaisant skirtingų matymų, mūšių Seimo salėje ar diskusijų viešoje erdvėje, darbo grupė dirbo labai konstruktyviai ir susitelkusi į tikslą pasiekti susitarimą“, - sakė J. Šiugždinienė.
Darbo grupėje dirbo Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Eugenijus Jovaiša, Raimondas Lopata, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Beata Petkevič, Vilija Targamadzė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Artūras Žukauskas, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorė Roma Žakaitienė, Prezidentūros atstovai.
Susitarime numatyti įsipareigojimai palaikyti atitinkamus sprendimus, reikalingus tvariam finansavimui užtikrinti. Apibrėžti ir sėkmės rodikliai, pagal kuriuos bus vertinama susitarimo įsipareigojimų pasiekimai.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
