6 nuotr.Seimas po pateikimo pritarė siūlymui drausti savivaldybėms uždarinėti mokyklas, jei tam nepritaria tų mokyklų bendruomenės. Mat kai nėra tokių saugiklių, ugdymo įstaigos kasmet uždarinėjamos dešimtimis ir iš kadaise buvusių daugiau nei 2000 dabar teliko 1290. Tačiau gali būti, kad priėmimo stadijos projektas gali ir neįveikti, kadangi labai daug parlamentarų įsitikinę, kad mažos mokyklos reiškia prastą ugdymo lygį.
Uždaromos ne tik mažos mokyklos
Minėtą projektą Seimui pasiūlė parlamentarai Vida Ačienė bei Valius Ąžuolas.
„Mes daug kur deklaruojame, kad yra regionų išsaugojimas, regionų stiprinimas, bendruomeniškumo skatinimas, finansinė parama jaunoms šeimoms, kurios kuriasi regionuose, ir kartu naikiname infrastruktūrą, tai yra uždarome mokyklas. Čia turbūt skausmingiausia.
Mūsų miestelių mokyklos, jeigu yra prijungiamos, išlieka toje vietovėje. Dėl to yra mažiau problemų. Problema, kai jos yra uždaromos ir uždaromos savivaldai priėmus savarankiškai sprendimą, kaip ir minėjau, neatsižvelgiant į bendruomenės nuomonę. Toks yra šio teisės akto tikslas - įstatymu įteisinti bendruomenės nuomonę“, - pristatydama projektą kolegoms kalbėjo V.Ačienė.
Pasak jos, pataisos rengimą paskatino bendruomenių kreipimasis.
„Bent jau aš asmeniškai esu gavusi daugiau kaip 500 parašų, kaimo vietovėse yra uždaromos mokyklos, kur mokinių skaičius yra 76 ar 80. Mes nekalbame apie tas mokyklas, kur lėšų poreikis infrastruktūrai yra didesnis už ugdymo lėšų poreikį. Ten visuomenė supranta, kad tiesiog netikslinga laikyti 20 vaikų teturinčią mokymo įstaigą. Mes kalbame apie didesnes“, - aiškino politikė.
Tačiau konservatorius Mykolas Majauskas puolė įrodinėti, kad mažose mokyklose vaikai negauna kokybiško ugdymo.
„Taip, mokykla bus arti namų, bet nebūtinai išsilavinimas bus toks geras, koks jis gali būti rajono mokykloje, miesto mokykloje. Ar ne geriau jam būtų važinėti autobusiuku, užtikrinti, kad jį vežiotų ir jis gautų tikrai patį geriausią išsilavinimą, būtų aplinkoje mokinių, kurie būtų motyvuoti, konkurencingi, stengtųsi mokytis ir įkvėptų kitus? Vietoj to dabar jis toliau liks uždarytas kaimo bendruomenėje“, - sakė M.Majauskas.
Turi būti ir prieinamumas
„Švietimo kertiniai akmenys yra mokymo kokybė ir prieinamumas. Mes dabar kalbame apie mokymo prieinamumą. Labai ginčytinas klausimas, ar mažoje mokykloje, bent jau pagrindinėje mokykloje, ta ugdymo kokybė yra prastesnė negu didelėje mokykloje. Manau, kaip tik atvirkščiai. Mokiniai gauna daug daugiau dėmesio ir ta bendruomenė galbūt daugiau pasidaro kaip šeimos bendruomenė. Ten visi vieni kitus pažįsta ir nemanau, kad visais atvejais pavežėjimas išgelbėtų mokymosi kokybę“, - kolegai atkirto V.Ačienė.
Jos teigimu, nuo 2014 m. uždarytos jau 143 mokyklos.
„Kodėl turime neatsižvelgti į bendruomenės nuomonę? Vis dėlto vietos gyventojai yra mokesčių mokėtojai į savivaldybės biudžetą. Priimti sprendimą vienašališkai, tik tarybos sprendimu uždaryti mokyklą, be bendruomenės nuomonės paisymo, manau, tikrai yra neteisinga“, - tvirtino parlamentarė.
Konservatorių frakcijos atstovas Mantas Adomėnas tikino, kad yra atlikti tyrimai, kurie esą parodo koreliaciją tarp mažų mokyklų ir labai žemos ugdymo kokybės.
„Savo projektu jūs pasmerkiate regionų vaikus žemai ugdymo kokybei, todėl, kad bendruomenės dažnai neturi motyvacijos suprasti argumentų, suprasti esamos padėties ir susitaikyti, kad reikės vaikus pavežioti toliau, kur jie galės socializuotis, kur jie galės gauti visą metodinį aprūpinimą, pedagogų komplektą. Ne, jums verčiau yra turėti mokyklą, kur savivalda galės įdarbinti savo žmones, bet kad vaikai nuo to kentės, jums nėra svarbu“, - rėžė politikas.
Po aršių diskusijų projektui po pateikimo pritarė 50 Seimo narių, 17 balsavo „prieš“ ir dar du susilaikė.
Ragina nebemenkinti
„Nustokime menkinti ir priešinti kaimo mokyklas su miesto mokyklomis, nustokime bandyti lyginti visokiais statistiniais vidurkiais, paimant licėjų, kur yra rinktiniai vaikai, kurie atrenkami, ir lyginant jį su mokyklomis, kurios moko visus. Švietimas turi būti prieinamas vienodai visiems: ar tu turi pinigų, ar neturi, ar tu gyveni kaime, ar mieste - visi turi gauti vienodas ir prieinamas paslaugas“, - po balsavimo replikavo parlamentaras V.Ąžuolas.
Tuština kaimus
Kaip šią Seime kilusią idėją vertina patys pedagogai? Štai Rokiškio rajono Jūžintų Juozo Otto Širvydo pagrindinės mokyklos laikinoji direktorė Loreta Grochauskienė „Vakaro žinias“ pirmiausiai informavo, kad tokios mokyklos juridiškai neliks, ji taps Kamajų gimnazijos skyriumi.
„Tai yra logiškas sprendimas, nes valdymui neužtenka pinigų. Fiziškai mokykla nebus uždaroma, nes joje mokosi 88 vaikai, pasikeis tik jos statusas. Viskas liks taip pat, kol bus vaikų. O šiaip kalbant apie mažų mokyklų uždarinėjimą, tai kategoriško atsakymo nėra. Reikia žiūrėti į kiekvieną konkretų atvejį - kokia yra kokybė, kokios sąlygos ir t.t.“ - svarstė pedagogė, kuri, beje, yra ir Kamajų gimnazijos direktorė.
L.Grochauskienė nesutinka su kategorišku kai kurių politikų požiūriu, kad maža mokykla iškart reiškia prastą mokymo kokybę.
„Kiekviena mokykla yra skirtinga, negalima visko vienu matu matuoti. Jei mokykla yra pradinė ir per keturias klases tėra 7-8 vaikai, tai savaime aišku, situacija nebus normali, nes klasės bus jungtinės. Ar gali būti gera kokybė, kai yra jungtinės klasės? Be to, vaikai baigę keturias klases vis tiek turės eiti į kitą mokyklą, socializacija, adaptacija gali būti net dar sunkesnė“, - pastebėjo pedagogė.
Tačiau, anot jos, jei mokykla, kad ir maža, turi visas galimybes šiuolaikiškam ugdymui, yra susitvarkiusi aplinką, įsigijusi informacines technologijas ir panašiai, tai gali netgi dirbti geriau nei didžiulės mokyklos. Kadangi mažesnėse klasėse mokytojai turi galimybę kiekvienam vaikui skirti daugiau dėmesio. Be to, mažose mokyklose būna daug jaukesnė aplinka, mokyklos bendruomenė daug geriau susigyvenusi, jose patyčios yra beveik nežinomas dalykas.
„Mažose bendruomenėse dažniausiai visi vieni kitus pažįsta, draugiškai gyvena. Mokytojai pažįsta ir vaikus, ir jų tėvus“, - akcentavo L.Grochauskienė.
Pasak pašnekovės, mokyklos uždarymas prisideda prie kaimų bei gyvenviečių tuštėjimo, nes darbo netekę mokytojai ar kiti darbuotojai yra verčiami keltis į miestus ar emigruoti.
„Reziumuojant, galiu pasakyti, kad normaliai funkcionuojančias mokyklas reikia stengtis išlaikyti, tačiau, kaip jau minėjau, kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai“, - sakė pedagogė.
Buvusios švietimo ir mokslo ministrės, taip pat uždarinėjusios mokyklas Romos ŽAKAITIENĖS komentaras:
„Niekada mokyklos ir nebuvo uždaromos, jei nebūdavo tariamasi su mokyklų bendruomenėmis. Visą laiką tariamasi tiek su vaikų tėvais, tiek su mokyklų tarybomis, tiek su mokytojais, tie klausimai aptarinėjami savivaldybių švietimo komitetuose, vertinant situaciją, žiūrint, kiek liko vaikų. Šis algoritmas turi likti. Tačiau kai vaikų kiekis būna toks, kad nebeužtikrina ugdymo kokybės, tikrai turi būti ieškoma galimybių, kaip vaikus tinkamai nuvežti į kitą mokyklą, kuri jie gautų papildomą ugdymą. Tad Seime siūlomas svarstymas yra perteklinis“, - tikino R.Žakaitienė
Pasak jos, mokyklų išlaikoma tiek, kiek leidžia savivaldybių galimybės.
„Labiau reikia rūpintis ugdymo kokybės užtikrinimu, o ne tuo, kad kažkam mokykla būtų arčiau namų“, - įsitikinusi eksministrė.
