respublika.lt

Mokslininkė Vilija Jaruševičiūtė: Suomijoje mane žavi didelis dėmesys švietimui ir edukologų vertinimas ir pagarba jiems (2)

2021 balandžio 16 12:50:09
zenpr.lt inf.

Nuotolinis mokymasis karantino laikotarpiu tapo tikru iššūkiu ne tik moksleiviams, bet ir jų mokytojams bei tėvams. Dėl to kyla begalė problemų, susijusių tiek su fizine, tiek psichoemocine sveikata, kuri lemia ne tik mokymosi, bet ir bendravimo su aplinkiniais sunkumus. Aplink vis dažniau girdime, kad jaunų žmonių tarpe daugėja nerimo sutrikimų, depresijos, agresyvaus ir probleminio elgesio apraiškų, skundų, jog  mokiniai negirdi mokytojų, tėvai nežino ko griebtis, nes pavargo nuo įtampos ir nežinomybės dėl ateities. Tad kokia bus ta ateitis? Kaip galima būtų atrasti veiksmingos pagalbos būdų ir efektyvių problemos sprendimų, siekiant bendradarbiavimo vieniems su kitais? Į šiuos ir į kitus klausimus atsakymų ieško Mykolo Romerio universiteto psichologijos absolventė Vilija Jaruševičiūtė, šiuo metu studijuojanti Suomijoje, Jyväskylä universitete ir atliekanti mokslinius tyrimus apie tėvų ir mokytojų paramą bei mokinių probleminį elgesį ir reikalingą savireguliaciją, pereinant iš vienos mokymosi pakopos į kitą.

×
nuotr. 2 nuotr.
Mokslininkė Vilija Jaraševičiūtė: Suomijoje mane žavi didelis dėmesys švietimui ir edukologų vertinimas ir pagarba jiems. Teksto autorių nuotr.

 

Dalyvavimas projekte suteikė galimybę stažuotis Suomijoje

Vilija Jaruševičiūtė studijuodama psichologijos bakalauro studijose Mykolo Romerio universitete dalyvavo projekte „DoIT", kurio metu  ir susidomėjo moksliniais tyrimais edukacinės psichologijos srityje, kas leido tinkamai pasirengti ir gavus projekto vadovių rekomendacijas, kandidatuoti dėl mokslinės praktikos vietos Suomijoje, Jyväskylä universitete, kur mokosi jau trečius metus. Jaunoji mokslininkė domisi tokiomis temomis, kaip mokytojų ir tėvų parama ir mokinių elgesys pereinamaisiais kritiniais laikotarpiais mokykloje, mokinių motyvacija, įsitraukimas į mokymąsi ir mokinių pasiekimai.

Pirma Vilijos  pažintis su Suomija įvyko išvykus į Erasmus+ praktiką dirbant projekte „Įsitrauk!". Jame Mykolo Romerio universiteto ir Jyväskylä (Suomija) universiteto mokslininkai atliko ilgalaikį tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kokiu būdu tėvai ir mokytojai prisideda prie vaiko savijautos ir akademinių gebėjimų raidos pereinamojo laikotarpio iš priešmokyklinės grupės į pradinę mokyklą metu bei kokie tėvų ir mokytojų mokymo bei emocijų raiškos būdai gali paskatinti geriausius vaiko pasiekimus, motyvaciją ir elgesį. Ši patirtis paskatino merginą po metų pertraukos Lietuvoje grįžti atgal į Suomiją, pasirinkti edukacijos magistrantūros studijas ir tęsti mokslinę veiklą projekte. Po magistrantūros studijų Vilija apsisprendė tęsti mokslininkės karjerą ir įstojo į doktorantūrą edukacinės ir raidos psichologijos srityje.

Gyvenimo Suomijoje ypatumai: ramesnis ir mažiau apkrautas gyvenimo būdas

„Prie gyvenimo Suomijoje pripratau gana greitai. Buvau šiltai priimta, susiradau draugų, nes čia lengva susikalbėti angliškai, o ir šaltis manęs per daug negąsdina. Mokslinė praktika vyko gana sklandžiai, nes darbo krūvis visuomet paskirstomas pagal išgales, nuoširdžiai domimasi kylančiais sunkumais ir akcentuojama laisvalaikio svarba. Pasirinkau šią šalį, nes turbūt labiausiai mane patraukė ramesnis ir mažiau apkrautas gyvenimo būdas, ko nuolat skubančiame Vilniuje man šiek tiek trūko", - apie gyvenimo ypatumus Suomijoje šypsodamasi pasakoja Vilija.

Paklausus, kuo skiriasi studijos Suomijoje ir Lietuvoje, Vilija akcentavo, jog ją žavi didelis dėmesys švietimui, edukologų vertinimas ir pagarba jiems. Anot jos, studentams yra suteikiama nemažai laisvės, kuri pradėjus mokslus pasirodė net per sunki, tačiau po kurio laiko išmoko atsirinkti, kas yra svarbiausia ir reikalingiausia tolimesnei karjerai.

„Nuo pat pradžių turėjau pati susidėlioti savo tvarkaraštį, nes privalomų dalykų yra gan mažai (ypač doktorantūros studijose), o daugumą paskaitų rinkausi pagal savo interesus. Didelė dalis atsiskaitymų orientuota į refleksijas apie tai ką „išsinešėme" iš paskaitos ir ko išmokome. Tokio tipo užduotys man kėlė iššūkių, nes buvau pripratusi prie konkretesnių instrukcijų ir užduočių", - sako Vilija.

Anot pašnekovės, Suomijoje skiriasi ir bendravimas tarp dėstytojų bei studentų. „Net ir po trejų metų gyvenimo Suomijoje vis dar keista kreiptis į dėstytojus ar supervizorius tiesiog vardu, kas Suomijoje yra įprasta net mokyklose".

Vilija pasakoja, kad karantino metu, mokslai vyksta nuotoliniu būdu, tad dirbti ir mokyts tenka namuose. „Labiausiai pasiilgau kontaktinių paskaitų ir bendravimo su kolegomis. Nemažai sunkumų kyla, norint aptarti darbus. Pastebėjau, jog ypač sunku tarptautiniams studentams, kurie negali mėgautis studijomis užsienyje, jų bendravimas su kitais yra ribojamas ir žinoma, būti atskirtiems, šiuo sudėtingu laikotarpiu, nuo savo artimųjų yra tikras iššūkis. Bet turbūt sunkiausia yra tai, jog ši situacija yra nenuspėjama. Apribojimai nuolat pratęsiami ir vis daugiau iššūkių kelia tolimesnių darbų planavimas, tačiau yra organizuojamos įvairios veiklos ir susitikimai nuotoliniu būdu, kurie padeda nenutolti nuo universiteto bendruomenės. Labiausiai su kylančiais sunkumais padeda susidoroti vieni kitų supratingumas ir palaikymas", - apie doktorantūros studijas Suomijos Jyväskylä universitete pasakojo MRU alumnė.

Studijuojant Suomijoje, Vilijai labiausiai pravertė Mykolo Romerio universitete įgytos ir pagilintos anglų kalbos, akademinio rašymo, statistikos ir bendros psichologijos, edukacijos žinios bei praktinė patirtis, dirbant moksliniuose projektuose. Tad artimiausiuose ateities planuose, jaunoji mokslininkė yra numačiusi sėkmingai baigti doktorantūros studijas ir dirbti akademinį darbą. O šiuo metu sau ir kitiems linki rūpintis vieni kitais, būti kantriems ir nepamiršti savęs, nes svarbiausia yra atrasti mėgstamas veiklas, bendrauti su artimaisiais, nors ir nuotoliniu būdu, ir kalbėti apie kylančius sunkumus, ieškant profesionalios pagalbos.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PADARINIAI: pietinėje Belgijos dalyje – prancūzakalbėje Valonijoje – prasidėjo šiukšlių krizė - po smarkių potvynių, kilusių liepos 14-16 dienomis, regione perpildyti visi sąvartynai, ir statybinių šiukšlių kalnai ėmė dygti nenaudojamoje automobilių magistralėje A601.

  • KOVA: antradienį Graikijos ugniagesiai kovoja su dideliu miško gaisru šiauriniame Atėnų priemiestyje, jo dūmai juntami šalies sostinėje - ugnis šėlsta Dioniso municipaliteto miško masyve, netoli Galinio kaimelio, rajone tarp Stamatos ir Rodopolio gyvenviečių.
  • STIPRUS: pirmadienį Indonezijoje, prie Sulavesio salos pakrantės, įvyko 6,2 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba, tačiau perspėjimų dėl cunamio grėsmės nebuvo.
  • KOSMOSE: šeštadienio vakarą virš pietinės Norvegijos naktinį dangų nušvietė didelis meteoritas, sukėlęs bangą pranešimų net iš Švedijos apie pastebėtą dangaus kūną, pranešė vietos žiniasklaida.
  • SIAUTĖJA: miškų gaisras, kilęs už maždaug 100 km į vakarus nuo Barselonos, sunaikino 1 100 hektarų miško ir dirbamos žemės, sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Katalonijos miškų komisija.
  • GĄSDINO: Filipinus šeštadienį supurtė stiprus žemės drebėjimas, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS), tačiau jis įvyko giliai po žeme, todėl vietos pareigūnai teigė nesitikintys daug žalos.

  • SKĘSTA: potvyniams apėmus dalį Vidurio Kinijos teritorijos, penktadienį, pasitelkiant savadarbius tiltus, buvo evakuojami kaimų gyventojai - tai daroma dėl šalies rytinės pakrantės link artėjančio taifūno, kuris gali sukelti dar didesnius potvynius.
  • KROVINIAI: Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo.
  • SUKČIAI: „Swedbank“ duomenimis, per vieną dieną banko klientų konsultacijų centras gauna iki 400 gyventojų skambučių ir pranešimų apie sukčių bandymus išvilioti asmeninius interneto bankininkystės, mokėjimo kortelių duomenis ir reikalavimus patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo.
  • MEDŽIAI: valstybinių miškų urėdijos miškininkai per šią savaitę apžiūrėjo miškus ir įvertino savaitgalį didelio vėjo bei lietaus padarytą žalą – iš viso buvo išversta ir išlaužyta beveik 10 000 kubinių metrų medžių daugiau nei 100 hektarų plote.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar migrantai nelegalai dar ilgai plūs į Lietuvą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jeigu Seimo rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, už kurią partiją balsuotumėte?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+15 +19 C

+12 +18 C

 

+11 +17 C

+17 +20 C

+18 +21 C

 

+18 +21 C

0-7 m/s

0-6 m/s

 

0-2 m/s

       

Nuorodos