Australijos „Charles Sturt" universiteto mokslininkai prognozavo, kad vėžio atvejų skaičius išaugs 76,6 proc. - nuo 20 mln. 2022 m. iki 35,3 mln. 2050 m. Tyrimo rezultatai skelbiami „JAMA Network Open".
36 vėžio rūšių paplitimo 185 šalyse ir teritorijose analizė parodė, kad mirčių skaičius taip pat padidės 89,7 proc. - nuo 9,7 mln. iki 18,5 mln.
Mokslininkai nustatė reikšmingus vėžio paplitimo dinamikos skirtumus tarp šalių, turinčių skirtingą žmogaus socialinės raidos indekso (HDI) lygį, kuris atspindi vidutinį gyventojų sveikatos, švietimo ir pajamų lygį.
Pavyzdžiui, šalyse, kuriose HDI yra žemas, naujų vėžio atvejų skaičius gali beveik patrigubėti, išaugdamas 142,1 proc., o mirtingumas gali padidėti 146,1 proc.
Šalyse, kuriose HDI yra labai aukštas, prognozuojamas palyginti mažesnis sergamumo ir mirtingumo padidėjimas - atitinkamai 41,7 proc. ir 56,8 proc.
Sparčiausias susirgimų vėžiu augimas prognozuojamas Afrikoje, kur iki 2050 m. diagnozuotų atvejų skaičius gali padidėti 139,4 proc., o mirtingumas - 146,7 proc.
Europoje, priešingai, yra tikėtinas mažiausias sergamumo (24,6 proc.) ir mirtingumo (36,4 proc.) augimas.
Tyrimas taip pat atskleidė skirtumus pagal lytį.
Numatoma, kad iki 2050 m. tarp vyrų vėžio atvejų skaičius padidės 84,3 proc., o mirtingumas gali siekti 93,2 proc., kas yra gerokai daugiau, negu tarp moterų - atitinkamai 68,5 proc. ir 85,2 proc.
Veiksniai, turintys įtakos šiam skirtumui, apima didelį rizikos veiksnių (pvz., priklausomybės nuo alkoholio ir tabako) paplitimą tarp vyrų, taip pat prastą profilaktikos ir gydymo paslaugų kokybę kai kuriuose regionuose.