Harvardo universiteto specialistai išsiaiškino, kad XV amžiaus viduryje vikingai Grenlandiją paliko dėl smarkiai pakilusio jūros lygio ir nuolatinių potvynių. Vanduo užliedavo gyvenvietes ir ganyklas, žemė tapo druskinga, todėl smarkiai mažėjo derlius, teigiama žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ pasirodžiusiame straipsnyje.
Vikingai buvo pirmieji Šiaurės Amerikos žemyną pasiekę europiečiai. Jau X amžiaus pabaigoje skandinavai įkūrė ten tris dideles gyvenvietes, kuriose pragyveno maždaug 500 metų. Mokslininkai iki šiol ginčijosi, kas privertė juos palikti apgyvendintas teritorijas.
Per pusę amžiaus, kurį skandinavai praleido Grenlandijoje, vandens lygis pakilo daugiau negu trimis metrais, kas ir tapo dažnų potvynių priežastimi. Procesas vyko 2-6 kartus greičiau, negu XX amžiuje.
Išstudijavę duomenis apie klimatą ir sukūrę Grenlandijos ledo skydo augimo modelį, mokslininkai nustatė, kad vikingų migracija sutapo su mažojo ledynmečio pradžia.
Įprastai tokiu atveju jūros lygis krenta, tačiau Grenlandijoje, suveikus keliems veiksniams, įvyko priešingas efektas.