Ilgus metus geriausiais keturkojais gydytojais buvo laikomi šunys ir žirgai: su žirgais bendraudavo vaikai su psichikos sutrikimais ir atraminio judamojo aparato ligomis, o šunys atlikdavo daugybę kitų svarbių funkcijų, nuo emocinės partnerystės iki pagalbos neregiams.
Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad prie gyvūnų gydytojų kompanijos gali prisijungti ir katės.
Jų gydymo instrumentai - ramus būdas, murkimas ir švelnus baksnojimas galva. Pasakojame, kaip katės gali padėti ligoniams sveikti.
Pūkuoti gydytojai
Vašingtono valstijos universiteto profesorės Patrisijos Pendri ir belgų mokslininkų tyrimas rodo, kad katės pasižymi tam tikrais elgsenos ypatumais, dėl kurių jos tampa tinkamomis gyvūnų terapijos programų dalyvėmis.
Nors ir yra manančių, kad katės tokiam darbui netinka, kai kurios iš jų užduotis atlieka ne blogiau už šunis. Dalyvauti paramos pacientams programose atrenkamos labai socialios katytės, kurioms patinka dėmesys, kurios mėgsta bendrauti su žmonėmis ir leidžiasi glostomos.
Nors kai kurių veislių katės kaip Meino meškėnai yra laikomos socialesnėmis, bet P.Pendri tyrimas faktiškai nenustatė radikalių įvairių veislių elgsenos skirtumų, viskas priklauso nuo individualaus charakterio. Taigi šansų daryti karjerą medicinoje, regis, turi kiekvienas katinėlis.
Ne entuziazmas, o „tylus buvimas šalia"
Nors šunį yra lengviau išmokyti dirbti su pacientais, į gyvūnų terapijos programas įjungus kates ji taptų prieinama didesniam žmonių skaičiui. Papildomas argumentas už šią idėją yra tas, kad kai kuriuos ligonius labiau paguosti gali tylus katės buvimas šalia negu energingas šuns entuziazmas. Kas dar įdomu, kitaip kaip šunims, katėms paprastai nereikia specialaus parengimo, jos iš karto atrenkamos pagal elgesio charakteristikas, joms leidžiama elgtis natūraliai.
Šiuo metu gydančios katės populiaresnės Europoje negu JAV, kur ši idėja prigyja lėčiau. Belgijoje, kur buvo atliekamas tyrimas, katės vis dažniau dalyvauja gyvūnų terapijos programose ir demonstruoja potencialą kaip streso malšintojos. Beje, anksčiau buvo įrodyta, kad vibracija, sklindanti murkiant, yra tokio paties dažnio kaip organizmo virpesiai ir širdies plakimas, todėl murkiantis katinas išties padeda žmogui nusiraminti ir užmigti.
Nežiūrint daug žadančių tyrimo rezultatų, mokslininkai pabrėžia: yra neaišku, ar kačių gydomosios savybės yra įgimtos, ar jų galima išmokyti. Dar viena problema - kaip nepakenkti pačių pūkuotų daktarų psichikai?
„Mūsų tyrimo tikslas nėra reklamuoti kates kaip terapeutes, - sako P.Pendri. - Tai greičiau pripažinimas fakto, kad kai kurioms katėms išties patinka toks bendravimas, ir tinkamoje aplinkoje jos gali suteikti reikšmingą pagalbą žmonėms, kuriems jos reikia".