1 nuotr.Dvi Kinijos mokslininkų komandos patvirtino, kad prieš milijardus metų tamsiojoje mėnulio pusėje, kuri vis dar menkai ištirta, išsiveržė ugnikalniai. Jų tyrimai, pagrįsti dirvožemio mėginiais, buvo paskelbti žurnaluose „Nature" ir „Science".
Pasak „Associated Press", anksčiau panašias prielaidas, remdamasi aplink Mėnulį skriejančios „Lunar Reconnaissance Orbiter" stoties duomenimis, darė NASA, tačiau Kinijos erdvėlaivio „Chang‘e-6" pristatyti akmenys ir purvas išsklaidė visas abejones. Dirvožemio ir uolienų mėginiai iš tamsiosios Mėnulio pusės pirmą kartą buvo gauti šią vasarą.
Kinijos ekspertai tarp uolienų rado vulkaninį bazaltą. Viena komanda apskaičiavo, kad gautų mėginių amžius siekia 2,8 mlrd. metų. Antrosios gautas fragmentas pasirodė esąs dar senesnis - 4,2 mlrd. metų.
„Nature" paskelbto tyrimo vadovas, Kinijos mokslų akademijos narys Ciulis Li (Qili Li) pažymėjo, kad tamsioji Mėnulio pusė išmarginta krateriais, o išsiveržimai truko daugiau nei 1 mlrd. metų.
Mokslininkai dar turi nustatyti, kodėl skiriasi Mėnulio pusių reljefai. Kitoje jo pusėje mokslininkai nepastebėjo lavos srautų suformuotų lygumų, kokios yra toje, kuri matoma iš Žemės. Jie taip pat ketina nustatyti ilgalaikio ugnikalnių aktyvumo priežastis tamsiojoje pusėje.
Komanda, atradimus paskelbusi žurnale „Science", pridūrė, kad tamsiojoje Mėnulio pusėje esančios uolienos neturėjo matomai pusei būdingų KREEP klasės komponentų, įskaitant kalį, retuosius elementus ir fosforą.
Amerikiečių kosmochemikas Ričardas Karlsonas (Richard Carlson) CNN teigė, jog remiantis kinų tyrimais galima teigti, kad Mėnulis išlydytoje būsenoje buvo ilgiau, nei manė mokslininkai.
Jį taip pat nustebino tai, kad mėginiuose iš tamsiosios pusės nebuvo KREEP, nes jų buvimu buvo grindžiama vulkaninio aktyvumo trukmė matomoje pusėje.
