Seimo Priklausomybių prevencijos komisija susipažino su dviejų tyrimų, atliktų skirtingų mokslininkų komandų, rezultatais, kaip įvairūs alkoholio draudimai paveikė jo suvartojimo kiekius, mat valdantieji planuoja dalį draudimų atšaukti. Tačiau išvados tokiems planams negailestingos: mokslininkai siūlė neliberalizuoti alkoholio politikos, nes tai gali sukurti prielaidas neigiamų alkoholio vartojimo pasekmių augimui.
1 nuotr.
2020 m. tarptautinė mokslininkų komanda pradėjo penkerius metus truksiantį mokslinį tyrimą, kuris apims 2016-2018 m. laikotarpį. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių alkoholio kontrolės politikos pokyčius, nustatyti, kaip alkoholio kontrolės priemonės paveikė žmonių sveikatą ir ekonomiką, tai pat, ar tai padėjo sumažinti eismo įvykių ir smurto atvejų skaičių.
Posėdyje dalyvavęs vienas iš tyrėjų, Kanados Psichikos sveikatos politikos tyrimų instituto direktorius, Priklausomybių ir psichinės sveikatos centro vyresnysis mokslininkas prof. dr. Jurgenas Rėmas (JŽrgen Rehm) pristatė JAV Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto finansuojamą mokslinį tyrimą bei alkoholio kontrolės politikos poveikio mirtingumui ryšį.
Pranešėjas pažymėjo, kad mirtingumas Lietuvoje iki 2007 m. augo, o vėliau, 12 metų laikotarpyje, labai sumažėjo. Tyrimo metu buvo keliamas klausimas, ar šį mažėjimą lėmė alkoholio kontrolės politikos priemonės. J.Rėmas, demonstruodamas ir kitų užsienio šalių alkoholio mokesčių didinimo ir mirtingumo ryšį nusakančius skaičius, akcentavo, kad alkoholio mokesčiai turi didelės įtakos mirtingumui, tačiau kartais įtaka yra matoma tik trumpuoju periodu.
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje, 2017 m. padidinus mokesčius alkoholiui, buvo išvengta 1155 mirčių per metus - tai sudaro beveik tris proc. visų mirčių. 2018 m. sausio mėn. įvestas amžiaus cenzo ribojimas alkoholiui taip pat turėjo įtakos 18 ir 19 amžiaus asmenų, ypač vyrų, mirtingumui.
J.Rėmas, užbaigdamas tyrimo pristatymą, akcentavo, kad alkoholio prieinamumo sumažėjimas turi įtakos mirtingumui nuo visų priežasčių ir ilgina gyvenimo trukmę, ypač tarp vyrų.
Tyrime dalyvaujantys Lietuvos mokslininkai padarė išvadą, kad negalima liberalizuoti alkoholio politikos, nes tai gali sukurti prielaidas neigiamų alkoholio vartojimo pasekmių augimui.
Alkoholio vartojimo aplinkos ir įpročių tyrimo, atlikto 2016-2020 m., rezultatus komisijai pristatė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentai dr. Vita Karpuškienė ir dr. Algirdas Bartkus.
Lietuvoje išgertas alkoholio kiekis 2016-2019 m. mažėjo nuo 7,5 iki 5,4 standartinių alkoholio vienetų per savaitę. Tačiau 2020 m. - padidėjo.
A.Bartkus informavo komisiją, kad jo nagrinėta aptariamo tyrimo dalis buvo susijusi tik su akcizais. Pranešėjas pastebėjo, kad, kai būdavo didinamas akcizas, alkoholinių gėrimų kainos ūgtelėdavo, o konkurencija nulemdavo asortimento pokyčius. Ekspertas išvardijo sąlygas, kada akcizų pasikeitimai galėtų turėti įtakos ir veikti alkoholio vartojimą: turėtų būti uždara rinka, egzistuoti menka konkurencija tarp vietinių pardavėjų, vykti kainų ir asortimento kontrolė, t. y. turėtų būti panaikinta laisvoji rinka. Pranešėjas akcentavo, kad įvertinus, jog akcizų didinimas neveikia vartojimo, reikėtų turėti tai omenyje priimant sprendimus.
