respublika.lt
 

Lazeriai - sritis, kur konkuruojame su pasauliunuotraukos (3)

2020 sausio mėn. 19 d. 06:58:03
Vidmantas MISEVIČIUS

Lietuvoje gabių, protingų ir darbščių žmonių netrūksta. Tinkamai juos motyvavus galima pasiekti ir pasaulinio lygio rezultatų, įsitikinę „Respublikos“ pašnekovai Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) pirmininkas, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) vyriausiasis mokslinis darbuotojas dr. Mindaugas Gedvilas ir LMAJA narys, VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas bei Tokijo Technologijos instituto specialiai paskirtas profesorius dr. Mangirdas Malinauskas.

×
nuotr. 7 nuotr.
Dr. Mindaugas Gedvilas ir dr. Mangirdas Malinauskas. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

Lazeriai ir kūrybai, ir griovimui

Nors tiek Mindaugas, tiek Mangirdas dirba su lazeriais, jų kuriamos medžiagų apdirbimo technologijos skiriasi. Vienas specialistas, dirbdamas su organinėmis medžiagomis, bando lazerių pagalba auginti medžiagas, kitas - naudodamas tuos pačius lazerius, bet kiek kitokias technologijas, - pašalinti, nugarinti neorganinių medžiagų paviršius ir tokiu būdu jas tekstūruoti.

Pasak Mangirdo, dirbant su lazeriais svarbu rasti atsakymus į vis kylančius klausimus, nes yra didžiulė tikimybė, kad naujas mokslininkų atradimas virs paslauga, produktu ar gaminiu.

Su kolega sutinka ir Mindaugas, kurio teigimu, verslas nuo mokslo skiriasi tuo, kad pirmajam įdomus tik teigiamas rezultatas, o antrajam tiek teigiamas, tiek neigiamas rezultatas yra lygiaverčiai.

„Matydami, kad kažkokia medžiaga auga ar į išorės dirgiklius reaguoja ne taip, kaip buvo tikėtasi, mes iškart galėsime jai rasti kitą panaudojimo būdą. Juolab kad objektų auginimas - 3D spausdinimas, pasitelkiant lazerines technologijas, atveria ypač plačias mokslines galimybes, pradedant biologija ir baigiant medicina (ląstelių tyrimai, vaistų bandymai) ar audinių inžinerija. Taip pat, kadangi išmanioji technika tobulėja, patys daiktai mažėja, tačiau didėja jų atliekamų funkcijų skaičius, atitinkamai reikia ir mažesnių, tačiau našesnių optinių elementų. Čia vėlgi negalima išsiversti be lazerių“, - pastebi Mangirdas, kurio laboratorijoje įvairiausi funkciniai nano dariniai kuriami lazerinio medžiagų „auginimo“ būdu.

Mindaugo laboratorijoje mikro ir nano struktūros gaunamos lazerinio medžiagų „šalinimo“ būdu.

„Tiksliau, lazeriu frezuoti, poliruoti ir tekstūruoti galima bet kokį neorganinį paviršių - metalą, stiklą, puslaidininkį, keramiką. Medžiagą apdirbus lazeriu, jos funkcinės paviršiaus savybės iš esmės pasikeičia. Tai leidžia sukurti išskirtines trinties charakteristikas turintį ryklio odos pavidalo paviršių, kuriuo oras ar skystis slysta be mažiausio pasipriešinimo, ar pagaminti visiškai šviesos neatspindintį paviršių, kuris buvo inspiruotas juodojo drugelio sparno nano tekstūros. Nusižiūrėjus lelijos lapo hierarchinių mikro/nano darinių, siekiama pagaminti savaime nusivalantį paviršių, prie kurio nelimpa vanduo - jis lyjant lietui išlieka visiškai sausas ir pan.

Apdirbant lazeriu pasikeičia medžiagos paviršiaus cheminė sudėtis, jos morfologinė struktūra, ji įgauna naujų funkcinių, visiškai nuo pirminio paviršiaus nepriklausančių, savybių. Nors gamtoje, jeigu geriau įsižiūrėtume, jau viskas sukurta. Mums tereikia išmokti tiksliai nukopijuoti įvairių paviršių struktūras, gal jas patobulinti ir, įsitikinus, kad tai veikia taip, kaip buvo tikėtasi, panaudoti praktiškai“, - atliekamus darbus apibūdino M.Gedvilas.

Daugiau, sparčiau, našiau


Abu specialistai dirba su profesionalia, aukščiausios kokybės technika. Pasak jų, vedant analogus su fotoaparatais, skiriasi tik darbui naudojami objektyvai bei jų pritaikymas konkrečiai situacijai ir formuojamų darinių dimensijos. Mindaugo laboratorija dirba su 2,5D struktūrų formavimo technologijomis, Mangirdo - su 3D ar net 4D, kai kuriami dariniai, kurių elgseną lemia pakitusi aplinka.

„Mes greitai mikro/nano dariniais apdorojame didelius plotus, Mangirdo laborantai dirba preciziškiau, nano technologijų lygmeniu, tačiau su mažesniais tūriais/bandiniais. Tarkim, viena laboratorija idealiai tiesiai gali nubrėžti liniją pieštuku - tiesioginio lazerinio rašymo metodu, kita tam pačiam darbui panaudos teptuką. Linijos bus tiesios, aiškios, tačiau jau plika akimi matysis kiekvieno teptuko šerelio nulemta smulkioji struktūra - lazerio inicijuoti periodiniai paviršiniai dariniai, raibuliai“, - paprastai sudėtingus mokslinius skirtumus aiškino Mindaugas.

Dar vienas Mindaugo laboratorijos uždavinys - rasti būdą, kaip optimaliau ir efektyviau išnaudoti lazerių spinduliuotės energiją: „Lazeriai per paskutinius dešimt metų smarkiai patobulėjo. Jie tapo galingesni, veikia greičiau, tapo patikimesni, gali dirbti paromis ištisus metus ir gedimo tikimybė yra labai menka, tačiau dauguma procesų vis tiek dar trunka per ilgai, kad būtų tikslinga juos taikyti pramonėje. Mūsų tikslas - didinti jų efektyvumą ir su tuo pačiu energijos kiekiu dar greičiau apdoroti didesnį medžiagos plotą. Šiandien lazeriai dar yra labai brangūs, tačiau jais atliekami technologiniai procesai - ganėtinai paprasti. Tereikia sukurti „idealią“ medžiagą ir galima padaryti jos štampą. Nors pradinis štampo sukūrimas kainuos brangiai, vėlesnis jo naudojimas pigs su kiekviena kopija.“

Mangirdas pastebėjo, kad nors šiandien lazeriai labiau primena „brangius žaisliukus“, situacija ir šioje srityje turėtų keistis.

„Kol lazeriai vis dar yra brangūs, jie naudojami mokslo laboratorijose, kuriant meno dirbinius ar išskirtinius, vienetinius daiktus. Šie - tarsi rankdarbiai. Pagaminti kainuoja daug, užtrunka ilgai, rinka yra maža, todėl pigiai parduoti nesinori, tačiau rizikinga prašyti brangiai, nes dar neaišku, kaip viskas veiks. Visgi reikia prisiminti, kad pirmieji kompiuteriai ar mobilieji telefonai irgi buvo brangūs, bet technologijoms tobulėjant, jie tapo įprastiniu, kasdieniu reiškiniu. Lazeriai tiek, kad juos įsigytų kiekvienas norintis, tikėtina, neatpigs, tačiau jų kaina tikrai mažės, o tai savaime mažins ir jais pagaminamų daiktų savikainą bei didins jų prieinamumą“, - ateities vizijomis dalinosi M.Malinauskas.

Perspektyvos - milžiniškos, bet neišnaudojamos

Tai, kad pašnekovų žodžiai turi rimtą pagrindą įrodo ne tik sparčiai augantis Lietuvos lazerių sferoje dirbančių įmonių darbuotojų skaičius, bet ir besiplečianti klientų rinka.

„Lazerių rinka vis dar yra specifinė, tad čia, bent jau pradiniame etape, daugiausia įtakos turi prekės ženklo vardas ir žinomumas. Būtent todėl garsiausių įmonių gaminiai kainuoja brangiai, tačiau lietuviai šioje srityje yra vieni rimčiausių žaidėjų“, - mūsų specialistų pasiekimais džiaugėsi Mangirdas.

Vienas geriausių pavyzdžių - įmonė „Light Conversion“. Ji tiekia Kinijos rinkai lazerius, kuriais kinai pjausto išmaniųjų telefonų ekranus. Šioje sferoje lietuviai nukonkuravo net gerokai didesnius pajėgumus turinčias Vakarų Europos ir net JAV įmones. Tiesa, ir čia, nepaisant tarptautinio lygio, susiduriama su tam tikrais sunkumais.

„Lazerių pramonei, kaip ir bet kuriai kitai prekei, būtinas ir tam tikras rinkos lankstumas. Mažai įmonei gali reikėti daugiafunkcio, tačiau pigesnio, prietaiso, laboratorijai, priešingai, galingo, brangaus, tačiau tik vieną funkciją atliekančio, įrenginio. Jeigu mokslininkai, gaudami reikiamą finansavimą gali eksperimentuoti su naujausia įranga ir daryti fundamentinius atradimus bei kurti didelės pridėtinės vertės inovacijas, tai pritaikant jas pramonei - svarbiausia žema kaina, našumas ir greitas atsiperkamumas.

Be to, lazerių sritis sparčiai vystosi, kas lemia, kad jai reikalingi kvalifikuoti, išsilavinę specialistai. O Lietuvoje ima jaustis jų trūkumas, nes stojančiųjų į fiziką studentų skaičius, įvertinus tai, kad ne visi jie pasirinks lazerius, yra akivaizdžiai per mažas. Galų gale ir ne visi, baigę čia mokslus, pasilieka Lietuvoje. Nemažai jų pervilioja turtingesnes laboratorijas turintys ir didesnius atlyginimus galintys pasiūlyti užsienio universitetai ar įmonės. Susidaro nemaloni situacija, kai Lietuvoje gimęs, užaugęs ir aukščiausio lygio išsilavinimą gavęs lazerių specialistas išvyksta dirbti į užsienį. Jis ten kurdamas aukštą pridėtinę vertę nešančias technologijas, gerovę teikia užsieniui, nes Lietuva nesistengia jo išlaikyti, ir perspektyvi sritis, kurioje tikrai daug pasiekėme, negali vystytis, nes ima trūkti žmonių. O jų ima trūkti, nes mokslui skiriamas per mažas finansavimas“, - Lietuvos peripetijas vardino Mangirdas.

Pašnekovas taikliai pastebėjo, kad jokia įmonė neinvestuos į nuo šešerių iki dešimties metų trunkančius potencialaus darbuotojo mokslus, tačiau vėliau jį mielai „nusipirks“. O į tokio asmens mokslus investuojanti, tačiau vėliau jam oraus atlyginimo ir tinkamų darbo sąlygų negalinti pasiūlyti valstybė, kasdien „praranda“ būsimus mokslininkus ir aukščiausios kvalifikacijos darbuotojus.

„Gerai būtų, kad politikai pagaliau suvoktų, jog tyrimai, kaip ir išsilavinimas, iškart nieko neduoda, tačiau sukuria potencialą ir naujas galimybes atveriančias perspektyvas. Sistema inertiška, per dieną situaciją nepasikeis, tačiau matant, kaip Lietuvoje leidžiami milijonai kariniam, transporto, energetikos sektoriams ar įvairiems abejotiniems, ne visada pasiteisinantiems, projektams, būna keista, kai sakoma, kad nėra pinigų mokslui. Lazerių srityje su turimais resursais mes esame vieni iš pasaulinių lyderių, tačiau technologijos tobulėja, laboratorijas reikia retkarčiais atnaujinti ir pritraukti jaunus specialistus, kurie čia dirbtų. Jeigu to nebus padaryta, tikrai prarasime turėtas pozicijas, o vėliau jas susigrąžinti bus labai sunku“, - pokalbį apibendrino pašnekovai.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RĖŽĖSI: pirmadienį Vokietijos Folkmarzeno mieste nežinomas vyras automobiliu rėžėsi į karnavalo eitynių dalyvius, nukentėjo mažiausiai 10 žmonių, tarp kurių buvo vaikų; automobilio vairuotojas sulaikytas.
  • PASVEIKO: visi 16 koronavirusu užsikrėtę Vietnamo gyventojai jau pasveiko.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar pastebite, kad emigrantai grįžta į Lietuvą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar „trikojai“ keliuose daro įtaką jūsų vairavimui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +2 C

-1 +1 C

 

 0 +1 C

+5 +6 C

+3 +5 C

 

+5 +7 C

0-5 m/s

0-4 m/s

 

0-4 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0801 PLN - 4.2835
RUB - 69.5480 CHF - 1.0610
GBP - 0.8351 NOK - 10.0873

Nuorodos