respublika.lt

Kylančio vandens lygio pavojai Lietuvai (5)

2020 kovo mėn. 22 d. 10:47:06
Milda KUNSKAITĖ

Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis Vandens dienos tematiką. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema - „Vanduo ir klimato pokyčiai“. Priminsime, kad Pasaulinės vandens dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, kuri vyko Rio de Žaneire, Brazilijoje. Nuo 1993 m. ją globoja UNESCO.

×
nuotr. 1 nuotr.
Vandens lygiui pakilus 1 m, iškiltų užtvindymo pavojus ir lietuvių taip mylimai Palangai. Egidijaus Jankausko nuotr.

 

Kritulių gausa

Vanduo yra svarbi aplinkos dalis, kuri viena iš pirmųjų reaguoja į klimato pokyčius. Kintant klimatui, fiksuojama daugiau ekstremalių reiškinių, tokių kaip ciklonai, viesulai, liūtys, speigai, karščio bangų ir sausrų intensyvėjimas, kritulių kiekio pasikeitimas. Hidrologinių ekstremalių įvykių savybės keičiasi: dažnėja upių potvynių, kyla jūros lygis, rūgštėja vandenynai. Ateityje mūsų lauks dar daugiau potvynių ir sunkesnių sausrų, o tai atsilieps vandens prieinamumui. Tokie klimato kaitos padariniai kaip vandenyno lygio kilimas didžiausią įtaką daro pakrančių teritorijoms ir žemumose esančioms pakrantės šalims.

Remiantis Europos aplinkos apsaugos agentūros parengta ir pristatyta ataskaita, Lietuva yra toje Europos dalyje, kuriai dėl klimato kaitos gresia vandens temperatūros pakilimas ir kritulių sezoniniai pokyčiai. Jau pastebėta tendencija, kad Lietuvoje kritulių mažėja šiltuoju metų laiku, o liūčių ir kritulių pagausėja žiemos metu. Vis didesnę dalį šaltojo laikotarpio kritulių sudaro skystieji krituliai.

Remiantis Lietuvos mokslininkų tyrimų rezultatais, prognozuojama, kad dvigubai daugiau kritulių iškris Klaipėdoje ir XXI amžiaus pabaigoje kritulių norma bus 123-163 mm (arba 16-22 proc.) didesnė negu buvo XX amžiaus pabaigoje. Tuo metu pokyčiai Vilniuje sieks 57-65 mm (arba 9-10 proc.). Gausių kritulių atvejų skaičius labiausiai išaugs (> 30 proc.) pajūryje bei Žemaičių aukštumoje.

Kyla Baltijos jūros lygis

Tikėtina, kad vakarinėje šalies dalyje XXI amžiaus pabaigoje rudens ir pavasario potvyniai beveik susilies į ištisinį žiemos potvynį. Pavasario potvyniai formuosis anksčiau, bet pavasario potvynių maksimalūs debitai ir potvynių mastas bei intensyvumas turės mažėjimo tendenciją. Liūčių ir lietaus sukeliami potvyniai, gausūs krituliai, uraganinės audros dažnės. Didžiausia tikimybė kilti lietaus sukeltiems poplūdžiams numatoma rudens mėnesiais.

Ypač pavojingas yra vandens lygio kilimas Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. Nuo 1898 m. vandens lygis Klaipėdos sąsiauryje pakilo apie 14,7 cm. Pagal didžiausią vandens lygio augimo scenarijų, per XXI amžių Lietuvos pakrantėje žiemą vidutinis vandens lygis gali pakilti net iki 100 cm. Kuršių mariose labiausiai tikėtinas vidutinio vandens lygio pakilimas 27-63 cm, dėl vėjo ir Nemuno potvynių poveikio lygis gali pakilti ir iki 217 cm. Remiantis preliminariu įvertinimu, potvyniai kelia pavojų daugiau nei 5 proc. (351 tūkst. ha) Lietuvos Respublikos teritorijos, iš jų 193 tūkst. ha sudaro žemės ūkio naudmenos, 97 tūkst. ha miškai, 28 tūkst. ha urbanizuotos teritorijos. Analizuojant prieinamus duomenis nustatyta, kad vien laikotarpiu nuo 1961 iki 2010 metų Lietuvoje potvyniai sukėlė žalos daugiau, nei už 150 mln. Lt.

Daugiau sausrų

Nors Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, vis dažniau kartojasi vasaros sausros (1992, 1994, 2002, 2006). Lyginant su XX amžiaus pradžia, Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7-0,9°C. Ekspertai sako, kad ateityje žiemomis kritulių gali daugėti, vasaromis bus daugiau hidrologinių sausrų, oro temperatūra kils. Klimato kaita lemia tai, kad vandenynai šyla, kyla vandens lygis, iš vandenynų išskiriama daugiau deguonies, vanduo tampa rūgštesnis - visa tai vyksta vis greičiau ir priverčia tirpti vis daugiau sniego ir ledo.

Pavojus Klaipėdai ir Palangai

Besikeičianti temperatūra, krituliai turės įtakos visoms ūkio šakoms, taip pat ir turizmui. Pajūris yra vienas iš klimato kaitai jautriausių regionų Lietuvoje. Lietuvos pajūris priklauso pietryčių Baltijos regionui, kuris dėl sausumos grimzdimo ir jūros lygio kilimo patirs didžiausius pokyčius XXI amžiuje. Pagal pesimistines prognozes, Baltijos jūros lygis šiame regione gali pakilti iki 0,5-1,0 m. Vandens lygiui pakilus 1 m, iškiltų užtvindymo pavojus Klaipėdai ir Palangai. Dažnesnės vėjo patvankos gali sutrikdyti Klaipėdos uosto darbą. Todėl norint išvengti neigiamų padarinių reikia pritaikyti esamus inžinerinius tinklus prie būsimų pokyčių.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Natalja Šliachtič

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar reikalingas Lietuvai nacionalinis bankas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur dažniausiai perkate knygas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+15+17 C

+14 +16 C

 

+11 +13 C

 +26 +28 C

+22+25 C

 

+17 +19 C

1-2 m/s

3 m/s

 

2-3 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1817 PLN - 4.4081
RUB - 86.9753 CHF - 1.0804
GBP - 0.9037 NOK - 10.6433

Nuorodos