Kūrybiški būdai perdirbti maisto atliekas

Norėdama išspręsti planetos užteršimo šiukšlėmis problemą, žmonija ieško būdų joms perdirbti ir pakartotinai panaudoti. Ir kalbama ne tik apie visokiausių rūšių plastiką, bet ir apie biologiškai skaidžias maisto atliekas. Pastaraisiais metais mokslininkai sugalvojo, kaip iš tokių atliekų gaminti avalynę, drabužius ir net statybines medžiagas.

Sportbačiai iš vynuogių minkštimo

Portugalijos firma „MoEa" gamina ekologiškus sportbačius iš daržovių ir vaisių. Jų asortimente - „obuolių", „kukurūzų", „ananasų" ir kitokie sportbačiai. Kaip žaliavą bendrovė naudoja gamybos atliekas, gaunamas iš įvairių šalių. Pavyzdžiui, vynuogių minkštimą tiekia italai vyndariai, o obuolių žaliavą - sulčių gamintojai. Kukurūzų atliekas kompanija gauna iš JAV, o žaliava sportbačiams iš kaktusų atgabenama iš Meksikos. Ananasų lapai atkeliauja iš Filipinų. Avalynės gamybos proceso metu atliekos virsta dirbtine oda. Vidpadžiai „žaliesiems" sportbačiams gaminami iš bambuko, o raišteliai - iš ekologiškos medvilnės. Sunešiotus sportbačius galima grąžinti perdirbti.

Alus iš apelsinų žievelių

2021 m. Suomijos Lahčio miestas pelnė Europos „žaliosios sostinės" titulą. Ta proga vietos alaus darykla „Ant Brew" pagamino limituotą alaus kolekciją, pavadintą „The Wasted Potential" - gėrimas buvo pagamintas naudojant vaisių atliekas ir, dėmesio, žąsų išmatas. Vienos rūšies „perdirbtos žaliavos" alaus buvo išvirta iš apelsinų žievelių, kuriomis pasidalino šviežių sulčių pardavėjai. Kitas ingredientas - vaisių tyrė, kurios galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Na, o pririnkti žąsų išmatų padėjo savanoriai, o aludariai išmoko jomis rūkyti salyklą.

Marškinėliai iš sugyžusio pieno

Būdą panaudoti sugyžusį pieną rado startuolis „Mi Terro" - iš jo pradėjo gaminti marškinėlius ir apatinius baltinius. Pluoštui iš pieno pagaminti kompanija naudoja šiuolaikines biotechnologijas. Tokios gamybos idėja „Mi Terro" įkūrėjui Robertui Luo atėjo į galvą viešint savo dėdės ūkyje ir pamačius kibirus su sugyžusiu pienu. Bendrovės duomenimis, gamintojai kasmet išpila apie 130 mln. tonų nebetinkamo naudoti pieno, dėl to į atmosferą patenka papildomai šiltnamio dujų. Gaminant „pieniškus" drabužius, iš pieno išgaunamas baltymas kazeinas, kuris perdirbamas į audiniui gaminti tinkamą pluoštą. Pasirodo, kad marškinėliai iš pieno apsaugo nuo UV spindulių ir pasižymi antibakteriniu poveikiu, užkirsdami kelią atsirasti nemaloniam prakaito kvapui.

Betonas iš kininių kopūstų

Tokijo universiteto pramonės mokslo instituto specialistai sugalvojo, kaip pritaikyti daržovių atliekas, iš jų sukūrę labai tvirtą ir net valgomą betoną. Jie išdžiovino įvairių maisto produktų atliekas ir pavertė jas milteliais. Paskui pridėjo vandens ir prieskonių, mišinį supilstė į formas ir aukštoje temperatūroje supresavo. Per keturis mėnesius betono pavyzdžiai iš įvairių atliekų lauke nepradėjo pūti, nepriviliojo vabzdžių, jų neužpuolė grybelis. Taip pat paaiškėjo, kad betonas iš kininių kopūstų yra triskart tvirtesnis už įprastą. Be to, betono pavyzdžiai neprarado savo skonio savybių.

Elektra iš apelsinų

Iš daržovių ir vaisių galima gaminti ne tik įvairias medžiagas ir daiktus. Pavyzdžiui, Ispanijoje rastas būdas iš gatvėse augančių apelsinmedžių vaisių gaminti elektros energiją. Elektros energijos gamybos iš citrusinių pradininke tapo „Emasesa" - Sevilijos municipalinė vandentiekio bendrovė. Apelsinmedžių šiame mieste auga labai daug, o jų kartokais vaisiais yra šeriami gyvuliai, taip pat jie naudojami gaminant saldumynus ir alkoholinius gėrimus, bet didžioji jų dalis tampa gatves teršiančiomis šiukšlėmis.

2020 m. vaisiai buvo panaudoti - „Emasesa" pradėjo bandomąjį elektros gamybos projektą: iš 35 tonų apelsinų buvo pagaminta biodujų, kurios tapo energijos šaltiniu miesto nuotekų valymo stočiai. Eksperimentas buvo tęsiamas ir 2021 m., - perdirbti buvo surinkta jau 60 tonų apelsinų. Ateityje elektros energiją iš apelsinų galbūt naudos miesto viešasis transportas.

Batai iš kavos tirščių

Japonijos kompanija „Ccilu" gamina avalynę iš ekologiškų medžiagų. Konkrečiai - batus iš kavos tirščių. Kavos tirščių perdirbimas yra nemaža problema - 96 proc. jų yra išmetama į sąvartynus, kur tampa šiltnamio dujų šaltiniu. „Ccilu" rado būdą pritaikyti kavos tirščius. Panaudotos maltos kavos pupelės yra išdžiovinamos, papildomai malamos ir persijojamos, o paskui tie milteliai tampa pagrindu pluošto, reikalingo avalynei gaminti. Taip pat gamyboje panaudojama perdirbta guma ir plastiko buteliai. Vienai batų porai pagaminti reikia tirščių, likusių iš 5 puodelių kavos. „Kavos" avalynė pasižymi mažu svoriu, antibakterinėmis savybėmis ir yra atspari vandeniui.

Pakuotė iš žolės

Kaip dar panaudoti natūralias medžiagas, norint padėti gamtai? Pagaminti iš jų vienakartinę pakuotę. Tokia mintis atėjo į galvas bioinžinieriams iš Danijos technologijų instituto. Mokslininkai ėmėsi įgyvendinti iniciatyvą „SinProPack" - gaminti pakuotes maistui iš žolės pluošto. Tai yra biologiškai suskaidomas plastiko pakaitalas, iš kurio Danijoje kasmet pagaminama per 10 tūkst. tonų pakuočių išsineštiniam maistui. Manoma, kad, perėjus prie „žaliųjų" pakuočių, išskiriamo anglies dvideginio kiekį pavyks sumažinti 210 tūkst. tonų per metus. Įdomu, kad šiai idėjai įgyvendinti nereikia naujos gamybos - projekto autoriai siūlo celiulioze paversti žolės pluoštą, kuris lieka išgavus baltymus gyvuliams šerti.