respublika.lt

Kuo gresia amžinojo įšalo nykimas (2)

2020 vasario mėn. 10 d. 07:00:19
Milda KUNSKAITĖ

Prieš keletą metų netikėtai kilus juodligės epidemijai, visas Jamalo (Rusija) pusiasalis buvo paskelbtas karantino zona. O Norvegijoje vanduo prasigraužė į amžino įšalo zonoje Špicbergeno saloje esantį JT iniciatyva įkurtą pasaulinį sėklų banką (požeminėje „pasaulio pabaigos“ saugykloje iki 2018 m. buvo sukaupta per 980 tūkst. vertingų augalų iš viso pasaulio sėklų, kurios yra laikomos 120 m gylyje ir ne aukštesnėje kaip minus 18 laipsnių temperatūroje). Įšalas toliau tirpsta, versdamas rimtai susimąstyti apie tos „pasaulio pabaigos“ artėjimą.

×
nuotr. 1 nuotr.
Atšilimo padariniai jaučiami ir Špicbergeno saloje 2008 m. atidarytoje didžiausioje pasaulyje sėklų saugykloje, kur sėklos turi būti saugomos minus 18 laipsnių temperatūroje. EPA-Eltos nuotr.

 

Rusijos Jamalo pusiasalį ir Norvegijos Svalbardą, kuriame yra Špicbergenas, kaip ir beveik ketvirtadalį Šiaurės pusrutulio sausumos, dengia amžinas įšalas. Kuo arčiau ašigalio, tuo platesni ir stabilesni tos niekada neatšylančio uolienų, ledo, dirvožemio ir organinių medžiagų mišinio plotai. Kai kur jo gylis - daugiau kaip kilometras, o jo amžius siekia šimtus tūkstančių metų. Tačiau didelė amžinojo įšalo dalis susiformavo paskutiniojo ledynmečio epochoje, kuri baigėsi prieš maždaug 11 800 metų. Arčiau paviršiaus išlieka vėlesnių globalinių atšalimų sluoksniai, įskaitant mažąjį XIV-XIX a. ledynmetį. Dabar, kai planetos temperatūra kasmet kyla, jie tirpsta pirmiausia. Iš milžiniško natūralaus šaldiklio „išteka“ viskas, kas ten nejudinama slūgsojo ilgus metus ir šimtmečius.

Rūšių atkūrimas

Amžinojo įšalo sluoksnio temperatūra yra minusinė, pH - neutralus, jo gelmėse visada tamsu ir praktiškai nėra deguonies. Tokios sąlygos yra kone idealios išsilaikyti tokioms gyvybės formoms, kurios geba sustabdyti savo medžiagų apykaitą, laukiant geresnių laikų: augalų sėkloms, grybų sporoms ir mikrobams. Visi jie laukia tinkamos akimirkos „prisikelti iš numirusių“. 2012 m. tai pademonstravo Puščino (pamaskvė) biologai, išauginę beveik 32 tūkst. metų siauralapę naktižiedę. Bevardė voveraitė augalo sėklas paslėpė vienoje iš savo slėptuvių Kolymos pakrantėje jau vėlyvojo pleistoceno periodu. Šie graužikai įsirengia daugybę slėptuvių ir nuolat jas pamiršta. Taip įvyko ir su šio augalo sėklomis, kurios per tūkstančius metų atsidūrė amžinojo įšalo sluoksnyje, 38 m gylyje, ir ten liko, kol iki jų prisikasė mokslininkai.

Po tūkstančių metų miego lede „prisikėlusių“ organizmų sąrašas nuo tada gerokai pailgėjo. Iš įšalo sluoksnio, atsivėrusio tirpstant ledynui Kanados Elsmyro saloje, buvo išaugintos samanos Aulacomnium, kurių amžius siekia 40 tūkst. metų. 2018 m. mokslininkai atgaivino mažytes apvaliąsias kirmėles, kurios anabiozės būsenoje praleido ne mažiau kaip 30 tūkst. metų. Ir jeigu jau nematodai atlaikė tokį ilgą išmėginimą šalčiu, galima neabejoti, kad mikroorganizmai tai irgi puikiausiai sugeba.

Miegantys mikrobai

Prieš keletą metų prancūzų biologai, kuriems padarė įspūdį kolegos iš Puščino, paprašė jų Kolymos įšalo mėginių saviems eksperimentams. Netrukus jiems pavyko išskirti keletą itin egzotiškų virusų, įskaitant Pithovirus sibericum. Pagal dydį jis yra dukart didesnis už vidutinį virusą ir beveik prilygsta nedidelei, bet visavertei gyvai ląstelei. Nežiūrint bauginančių gabaritų, ir Pithovirus, ir ne tokie stambūs Mollivirus, išskirti iš to paties įšalo, parazituoja vien amebose ir jokios grėsmės žmogui nekelia. Bet akivaizdu, kad vien jais negalima apsiriboti. Gąsdinantis įrodymas yra nesenas juodligės protrūkis Jamale. 1897-1925 m. nuo šios ligos Rusijos Arktyje žuvo apie 1,5 mln. šiaurės elnių, o daugybė jų kūnų liko įšale kartu su patogeninėmis bakterijomis. Vienas iš tokių kapų ištirpo 2016 m., gyvūnai jį išrausė ir išnešiojo mikrobus. Šiaurėje buvo masiškai laidojami ir žmonės, mirę per pavojingas epidemijas, tarp jų raupų ir maro. Kolymos pakrantėse iki šiol yra kapaviečių, kuriose buvo palaidoti mirusieji nuo raupų XIX a. paskutiniame dešimtmetyje. Įšalo sluoksnio tirpimas gresia mažiausia vietinės reikšmės ligų protrūkiais.

Blogis iš senovės


Bakterijų sporos - juodligės bacilos, botulizmo lazdelės - gali išlikti ir laukti savo valandos gerokai ilgiau už virusus. 2005 m. amerikiečiai mokslininkai įšale rado, o vėliau išaugino dirvoje gyvenančių bakterijų Carnobacterium pleistocenium, mamutų amžininkių, ląsteles. Bet ir tai dar aiškiai yra ne riba. Prancūzų specialistai, atradę Pithovirus, tęsia paieškas jau giliau, prieš 600 tūkst. metų susidariusiuose sluoksniuose. Biologai mano, kad tikrasis pavojus slypi būtent ten, tarp seniai užmirštų organizmų. Susitikimui su jais reikia ruoštis. Tai gali būti infekcijos, šienavusios ankstyvuosius Eurazijos šiaurės gyventojus - ne tik mūsų tiesioginius protėvius, bet ir neandertaliečius bei Denisovo žmones. Mes nedaug žinome apie tuos virusus ir neįsivaizduojame, koks rimtas yra jų keliamas pavojus. Amerikoje esančioje Lečugiljos olos gilumoje buvo aptiktos bakterijos, turinčios genų, nuo kurių priklauso atsparumas daugumai šiuolaikinių antibiotikų.

Tiesa, daugelis specialistų mano, kad grėsmė nėra itin didelė. Dauguma virusų sunkiai išlieka aplinkoje, o ir atsitiktinė bakterija iškart nekels mirtino pavojaus. Tačiau įšalo nykimas suteikia daugybę kitų ir labai rimtų priežasčių nerimauti.

Viena nesėkmė po kitos

Tirpsmas sparčiai keičia reljefą, augaliją ir visą priešpoliarinės srities kraštovaizdį. Nenutekėdamas vanduo kaupiasi gelmėse, todėl viršutinis grunto sluoksnis nuslūgsta, palikdamas plyšius, kurie palaipsniui virsta termokarstiniais ežerais. Jeigu ledas tirpsta šlaituose, vanduo nuteka žemyn, nusitempdamas nuošliaužas ir sudarydamas įdubas, panašias į senovės graikų amfiteatrus. Šiandien tokių darinių atsiranda visoje tundroje, jie kelia pavojų sunkiai sukurtai infrastruktūrai. Nuogąstauti tenka ir dėl apleistų karinių objektų Arktyje, kuriuose buvo palikta pavojingų radioaktyvių medžiagų. Bet pagrindinis pavojus slypi pačio įšalo gelmėse. Per tūkstantmečius čia susikaupė didžiuliai organinių medžiagų kiekiai. Mokslininkų vertinimais, jose yra 1,5 mlrd. tonų grynos anglies. Ledui tirpstant ir vykstant puvimo procesui apie 10 proc. šios masės pateks į atmosferą kaip anglies dvideginis. Paskaičiuota: jeigu dabartinės tendencijos artimiausiais dešimtmečiais, iki 2100 metų, nesikeis iš įšalo į orą išsiskirs apie 280 mlrd. tonų anglies dvideginio ir 3 mlrd. tonų metano. Jų sukurtas šiltnamio efektas dar sustiprins įšalo tirpimą ir dar labiau kels temperatūrą.

Metano patranka

Metano sukeliamas šiltnamio efektas yra 20 kartų didesnis už anglies dvideginio. Kol kas didžiules metano atsargas sulaiko įšalas, išliekantis po šiaurės jūromis ir vandenynais. Šelfo dugne dujos stabilizuojasi klatratuose, kaip intarpai ledo kristaluose: šaltis ir didelis slėgis neleidžia metanui ištrūkti į laisvę. Tačiau tolesnis šilimas yra pavojingas. Katastrofos scenarijus ne veltui yra vadinamas „metano hidratiniu ginklu“: šiltnamio dujų gausėjimas atmosferoje papildomai kelia temperatūrą ir spartesnį tirpimą, išlaisvindamas vis naujus metano kiekius. Procesas stiprėja savaime, sukeldamas staigius ir pavojingus klimato pokyčius. Pagal vieną hipotezę kadaise būtent toks „ginklas“ inicijavo masinį Permo išmirimą. Tada, prieš 250 mln. metų, išnyko per 70 proc. sausumos ir per 95 proc. jūros organizmų. Kol kas pavojus nėra didelis: didžioji dalis metano hidratų slūgso gana giliai. Kai kuriais skaičiavimais, jiems atšildyti prireiks ne vieno šimto metų. Vis dėlto atšilimas vyksta greičiau, negu teigė dauguma prognozių, o netoli poliarinio rato jis yra itin spartus, ir netrukus galime atsidurti „taikiklyje“. Taigi įšalo išsaugojimu reikia pasirūpinti jau dabar, nelaukiant, kol nugriaudės „šūvis“.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kiek laiko, paskelbus karantiną, išbuvote namuose, niekur neišėję?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokios šiuo metu apribotos veiklos jums labiausiai trūksta?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2  -3 C

-3 -5 C

 

-2 -3 C

 +1 +2 C

+2 +4 C

 

+1 +2 C

2-7 m/s

1-2 m/s

 

4-6 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0977 PLN - 4.5306
RUB - 86.3819 CHF - 1.0581
GBP - 0.8974 NOK - 11.6558

Nuorodos