respublika.lt

Kosmosas: gyvybės pėdsakai

(0)
Publikuota: 2021 kovo 26 16:30:00, Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Kadras iš filmo „Atvykimas“

Mums yra žinoma tik viena gyvybės forma - žemiškoji, „anglies". Ieškodami giminaičių tolimuose pasauliuose, mes orientuojamės būtent į tokį pavyzdį. Todėl potencialiai gyvenamomis laikome planetas, panašias į mūsiškę: panašaus dydžio, su tvirtu paviršiumi ir stabilia orbita.

 

Planetos motininė žvaigždė turi būti ne pernelyg aktyvi, kaip Saulė, o atstumas iki jos - vidutinis, kad vanduo išliktų skystas, o ne išgaruotų ar kauptųsi amžinųjų ledynų pavidalu. Tokia vieta vadinama gyventi tinkama zona, jos ribose Saulės sistemoje yra Žemė, o Kentauro Proksimos - Proksima b. Bet gyvybė gali egzistuoti ir už tokios zonos ribų. Pavyzdžiui, planetų milžinių, tokių kaip Jupiteris ir Saturnas, palydovuose: palydovus šildo masyvios planetos gravitacija, juose esama ir skysto vandens, ir stabilus šilumos srautas - šie komponentai gyvybei yra būtini. O toliau prasideda cheminių „biosignatūrų" - patikimesnių gyvybės požymių - paieškos.

Marsas: metanas

Išretėjusioje Raudonosios planetos atmosferoje metanas greitai suyra veikiant ultravioletiniams spinduliams. Jeigu čia vis dėlto randama šių dujų, reiškia, kad Marse yra jų šaltinis. Žemėje dujas gamina daugybė metanogeninių bakterijų, todėl nuo 2004 m., kai metanas buvo pirmą kartą atrastas Marso atmosferoje, ši tema sulaukia ypatingo dėmesio. Mokslininkai diskutuoja ne tik apie dujų šaltinį. Diskusijas kelia pats jo buvimo faktas planetoje: jei metano Marso atmosferoje ir yra, jo kiekis yra toks mažas, kad prietaisai vos gali jį užfiksuoti, ir nestabilus. Be to, skeptikai iškėlė keletą hipotezių apie alternatyvius metano atsiradimo kelius, nedalyvaujant gyviems organizmams. Pavyzdžiui, jo gali susidaryti Marse paplitusiam mineralui olivinui reaguojant su vandeniu - giliai planetos gelmėse, kur yra didelis slėgis ir aukšta temperatūra. Ir vis dėlto biologinių hipotezių atmesti negalima. Todėl vienas iš būsimųjų Marso misijų uždavinių - išsiaiškinti, iš kur metanas patenka į vietos atmosferą.

Enceladas: vanduo

Kad šiuo metu Marse yra skysto vandens, galutinai dar neįrodyta. Užtat Saturno palydove Encelade yra aptiktas visas vandenynas. Jo lygų paviršių sudaro stora iš vandens susidariusio ledo pluta, o virpėjimas sukantis aplink savo ašį - panašiai kaip žalio kiaušinio - rodo, kad po juo slepiasi skysčio masė. Ir išties, jau 2004 m. į Saturno sistemą atkeliavęs zondas Cassini pastebėjo tikrus geizerius, kurie Pietų ašigalio rajone reguliariai ištrykšta iš lede esančių plyšių. Išmetamą medžiagą sudaro beveik vien įprastas vanduo, bet yra ir ištirpusio anglies dvideginio ir nedidelis kiekis paprastų organinių medžiagų. Pagal mokslininkų sudarytus modelius toks „kokteilis" gali susidaryti smarkiai šarminėje aplinkoje, esant truputį virš nulio temperatūrai ir didelei druskos koncentracijai.

Venera: fosfinas

Pirmą kartą fosfinas Veneroje buvo pastebėtas jau 2017 m. O 2020 m. atlikti stebėjimai rodo, kad didžioji dalis šių dujų koncentruojasi 53-61 km aukštyje, kur sąlygos yra ne tokios atšiaurios, kaip ties įkaitusiu paviršiumi. Fosfinas yra nuodingas ir nemaloniai dvokia, bet Žemės atmosferoje jo yra nepaprastai mažai. Jo molekulėms susidaryti reikia daug energijos sąnaudų, o suyra jos gana lengvai. Paskaičiuota, kad Veneroje fosfino gyvavimo trukmė - vos daugiau kaip 15 minučių. Vadinasi, šių dujų atsargos planetos atmosferoje yra nuolatos papildomos. Bene vienintelis fosfino atsiradimo Žemėje kelias - mikrobų veikla. Dujų milžinėse - Jupiteryje ir Saturne - energiją jam susidaryti užtikrina ekstremaliai aukšta temperatūra ir slėgis gelmėse. Veneroje tai yra neįmanoma, ir čia fosfino šaltinis gali būti arba nežinomi geocheminiai procesai, arba vis dėlto gyvybė. Ne veltui jau kelios kosminės valstybės paskelbė apie planus zondais papildomai tirti Veneros atmosferą.

Žemė: deguonis

Pamatyti blausias planetas per didžiulius atstumus yra nepaprastai sudėtinga. Dažniausiai jos yra aptinkamos pagal žvaigždės spindėjimo pasikeitimą tais periodais, kai ją iš dalies uždengia planeta, judėdama savo orbita. Skaičiavimai rodo, kad mūsų Žemę taip galima pastebėti iš mažiausiai devynių žinomų ir potencialiai gyvenamų planetų. Jeigu jose gyvena protingi stebėtojai, jiems tikriausiai bus įdomus pasaulis, toks tinkamas gyventi.

Tolimų planetų atmosferų sudėtį galima nustatyti pagal jų spektrą, o deguonis yra svarbiausias rodiklis, rodantis mūsų planetos tinkamumą gyventi. Šis elementas - galingas oksidatorius, ir net Žemėje dar palyginti neseniai jo nebuvo gryno, bent jau didesnio kiekio. Jis atsirado tik maždaug prieš 2,45 mlrd. metų, kai ciano bakterijos pradėjo deguonies fotosintezę. Jų išskirtas deguonis oksidavo visas vandenyje ištirpusias medžiagas, uolienas ir tik paskui pradėjo kauptis atmosferoje, keisdamas jos sudėtį. Beje, trumpalaikiai molekulinio deguonies turinio padidėjimai atmosferoje teoriškai gali vykti ir veikiant nebiologiniams mechanizmams. Todėl kitų planetų gyventojams prireiks ir kitų biosignatūrų, kad įsitikintų, jog gyvybė Žemėje egzistuoja.

Įdomu

Geležiniai įrodymai

Medžiagų - potencialių gyvybės žymenų sąraše, sudarytame 2016 m., yra apie 14 tūkst. junginių. Tačiau nė vienas iš jų savaime nėra galutinis įrodymas. Molekulių buvimą reikia vertinti pagal dangaus kūnui būdingą geochemiją: viena ir ta pati medžiaga įvairiuose pasauliuose gali būti skirtingos kilmės. Didesnės reikšmės turi tie jų junginiai, kurie negali atsirasti be tokią pusiausvyrą palaikančių organizmų veiklos. Pavyzdžiui, Žemės tipo planetose deguonies ir metano buvimas be gyvybės yra mažai tikėtinas: vienos šios medžiagos greitai reaguoja ir susidaro anglies dvideginis.

Nenaudingos organinės medžiagos

Ieškant nežemiškos gyvybės, atrodo, būtų logiška dairytis organinių medžiagų. Ne veltui anksčiau buvo manoma, kad jas gali gaminti vien tik gyvi organizmai. Šiandien žinome, kad yra ne taip, o kosminėje erdvėje esama dešimčių įvairių organinių molekulių, tarp kurių - etanolio ir formaldehido, paprastų amino rūgščių ir net nukleotidų, DNR ir RNR „statybinių plytų". Visi šie junginiai susidaro vykstant lėtoms reakcijoms ant kosminių dulkių paviršiaus. Pats organinių medžiagų buvimas - dar ne organinio gyvenimo rodiklis.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s