respublika.lt

Kol Lietuva dorojasi su koronavirusu, pedagogai sprendžia kitą problemąnuotraukos (5)

2020 kovo mėn. 22 d. 10:59:47
Jonas Valaitis, „Vakarų ekspresas“

„Bijom, kad paskęsim“, - apie tai, kokia žinių lavina apie pasiruošimą vesti pamokas nuotoliniu būdu užgriuvo pedagogus, prabilo Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Lilija Bručkienė. Kol Lietuva dorojasi su koronaviruso iššūkiu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdininkai mokytojams liepė ruoštis naujai mokyklų erai - pamokoms nuotoliniu būdu.

×
nuotr. 3 nuotr.
Vaizdus, kai susirenka pilnos klasės mokinių, pamatysime dar negreitai - mokytojai ruošiasi pamokas vesti nuotoliniu būdu, tačiau skaičiuojama, kad daugiau nei 7 procentams Lietuvos mokyklų tai gali tapti tikru iššūkiu. Egidijaus Jankausko nuotr.

 

O Nacionalinė švietimo agentūra skelbia, kad dėl sudrumstos mokymo tvarkos abiturientai egzaminus laikys vėliau nei planuota. Tačiau jei karantinas tęsis ilgiau nei dvi savaites? „Bijau, kad gali tekti egzaminus taip pat rengti nuotoliniu būdu“, - pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo vienas uostamiesčio abiturientų Gabrielius.

Sunkiau pasiruošti


Vaikinas teigė, kad tokia praktika, kai pamokos vedamos nuotoliu būdu, jo mokykloje nėra itin pažįstama.

„Tiesa, kai vyko mokytojų streikai, buvo kelios dienos, kai siuntė užduotis per elektroninį dienyną, paprašė pasidomėti vienomis ar kitomis temomis. Tačiau argi tai nuotolinis mokymas?“ - retoriškai klausė 12-okas.

Gabrielius teigė labiausiai išgyvenantis dėl to, kad sutrikus ugdymo procesui, sunkiau pasiruošti egzaminams.

„Kol mokaisi žemesnėse klasėse, egzaminai atrodo toli, laiko pasiruošti tarytum daug, tačiau dvyliktoje klasėje viskas pasikeičia. Staiga supranti, kad kiekviena pamoka, kurios laikysi egzaminą, yra aukso vertės. O dabar pamokos nevyksta. Man tikrai neramu“, - kalbėjo vaikinas.

Egzaminai - nuotoliniu būdu?

Kol kas neaišku, kiek laiko tęsis karantinas ir ugdymo įstaigos bus užvėrusios duris. Nors skelbiama, kad pakaks 2 savaičių, specialistai nerimauja, kad tiek laiko naujojo viruso protrūkiui Lietuvoje suvaldyti neužteks. Baiminamasi, kad ir karantinas tokiu atveju gali būti pratęstas.

Tad jeigu išsipildytų šis scenarijus, ar gali būti, kad egzaminai, kaip ir pamokos, vyks nuotoliniu būdu? Šį variantą valdininkai kol kas linkę kategoriškai atmesti.

„Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės vykdyti brandos egzaminų nuotoliniu būdu“, - „Vakarų ekspresui“ atsiųstame atsakyme teigė laikinai einanti Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotojos pareigas Asta Ranonytė.

Išmėginimas pedagogams


Klaipėdos „Vydūno“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja L. Bručkienė aiškino, kad pamokų vesti nuotoliniu būdu iki šiol jai neteko, tiesa, mokytojai internetu retkarčiais konsultuoja mokinius, tad technologijos pedagogams nesvetimos.

„Pasitarimams, vaizdo medžiagai internetą išties naudojame, tačiau tai nebuvo pamokos. Labiau - kaip papildomas įrankis, paįvairinantis mokymo procesą„, - sakė pedagogė.

Ji teigė, kad šiuo metu žinių, kaip vesti pamokas nuotoliniu būdu, yra itin daug. „Ir net šiek tiek per daug. Jas reikia atrinkti ir sisteminti. Tuo mes užsiimame nuo penktadienio. Tų žinių tiek, jog bijome, kad paskęsime jose“, - kalbėjo L. Bručkienė.

Ji teigė, kad uostamiesčio mokyklos šiuo metu sprendžia, kokias nuotolinio mokymo priemones naudoti. „Mokytojai domisi, tad vyksta seminarai, mokymai. Mokytojai tariasi tarpusavyje. Tokio intensyvaus mokymosi, kokį patiriame dabar, jau seniai nesame turėję„, - pripažino mokytoja.

Mokiniai turės susikoncentruoti

Tuo metu abiturientas Gabrielius teigė, kad kol mokytojai darbuojasi, mokiniai priversti atostogauti ir tai ne į gera ne tik dėl sustojusio mokymo proceso, bet ir dėl to, kad iš atostogų grįžusius moksleivius mokymas prie kompiuterio ekrano gali ne taip įpareigoti, ypač - po poilsio.

„Aš nesu tikras, kiek mokytojui pavyks sukontroliuoti šį procesą - juk tiesioginio kontakto nebus“, - nuogąstavo moksleivis.

Tad lietuvių kalbos mokytoja L. Bručkienė, rengianti ir 12-os klasės moksleivius egzaminams, aiškino, kad nuotolinis mokymas atskleis, kokius įgūdžius mokiniai turi, reikės susikoncentruoti, dirbti savarankiškai ir valingai.

„Tiems, kurie turi savarankiško mokymosi įgūdžių, nereikia priežiūros ir jie sąmoningai prisiima atsakomybę už rezultatą, tiesiog keisis mokymosi forma. O štai tiems, kurie neturėjo mokymosi įgūdžių ir tikėjosi, kad mokytis juos privers pedagogai, bus gerokai sunkiau“, - aiškino ji.

Unversitetas nesutriko

Tačiau ne visos mokymo institucijos susiduria su iššūkiu pasirengti nuotoliniam ugdymui. Kai kurios jų tai daryti buvo pasirengusios jau pirmąją karantino dieną. Vilniaus universitete Fizikos fakultete studijuojantis Jorūnas Dobilas „Vakarų ekspresui“ aiškino, kad čia paskaitos nuotoliniu būdu jau vyksta, tad lektoriai ir dėstytojai nepanikuoja.

„Vilniaus universitete buvo atšauktos kontaktinės valandos ir buvo pereita prie nuotolinio studijavimo. Nuotolinės paskaitos prasidėjo jau nuo pirmadienio. Buvo pravesta termodinamikos paskaita.

Vienintelis dalykas - nebus vedamos nuotolinės matematikos paskaitos.

Dėstytojas šiuo atveju išdalijo dėstomus konspektus, liepė mokytis namuose ir jei bus klausimų, pranešti elektroniniu paštu“, - pasakojo studentas.

J. Dobilas kalbėjo, kad dėstytojas, vedantis nuotoliniu būdu paskaitą, sukuria grupę „Microsoft teams“ programoje ir sukviečia visus studijuojančiuosius.

„Pavyzdžiui, termodinamikos paskaita vyko gana paprastai: buvo sukviesti mano ir fizikos studijų programų studentai, dėstytojas filmavo savo kompiuterio ekraną, kuriame rodomos skaidrės arba konspektai, ir detaliai analizuodamas aiškino temą.

Paskaitos vyksta trumpiau negu įprastai. Į paskaitą susirenka įvairus skaičius žmonių (panašiai kaip ir į paskaitas universitete), tačiau prisijungti prie paskaitos nuotoliniu būdu neprivaloma, kadangi paskaita yra įrašoma ir galima bet kada ją peržiūrėti“, - nuotolinio mokymo privalumus aiškino J. Dobilas.

Mokytojai jaučiasi spaudžiami

Tačiau nors mokytojams taip pat liepta ruoštis nuotoliniam mokymui, regis, ne visiems už pasiruošimui sugaištą laiką gali būti tinkamai atlyginta.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) atstovai teigia, kad nors pedagogai turi ruoštis pamokoms, tuo pat metu jie jaučiasi spaudžiami išeiti atostogų.

„Nuo praėjusios savaitės pabaigos LŠMPS sulaukė beveik 500 skundų iš mokytojų, mokyklų direktorių ir privačių mokymo įstaigų mokytojų dėl patiriamo spaudimo iš mokyklų savininko teises ir pareigas atliekančių institucijų reikalaujant išleisti darbuotojus kasmetinių ar net nemokamų atostogų.

Tokie reikalavimai yra neteisėti darbo teisės požiūriu ir neetiški vertinant visą situaciją Lietuvoje ir Europoje“, - teigiama išplatintame pranešime.

LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas tikino, kad dar ne visose mokymo įstaigose yra patvirtinta ir darbo nuotoliniu būdu tvarka. Be to, mokytojų, anot jo, ir pasibaigus karantinui laukia dideli išmėginimai.

„Merai ir mokyklų vadovai privalo suprasti, kad karantinas baigsis, o tuomet mokytojų laukia milžiniškas papildomas krūvis. Šiomis dienomis sunku visiems, bet tai nereiškia, kad galima prispausti ir išnaudoti darbuotojus, ypač pažeidžiamiausius, gaunančius mažiausią atlyginimą„, - teigė E. Milešinas.
 
Tvarką patvirtins

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas kalbėjo, kad mokyklos nuotoliniam darbui turi pasiroušti iki kovo 30 dienos.

„Jeigu kurios mokyklos nuotolinio darbo tvarkos iki šiol ir neturėjo, tokią tvarką jos pasitvirtins dabar“, - atsakydamas į LŠMPS pažertus priekaištus, dėstė jis.

Paklaustas, kaip vertinta teiginius, esą mokytojai yra spaudžiami išeiti atostogų, A. Aldakauskas aiškino, kad „šiuo laikotarpiu darbuotojas ar mokyklos vadovai gali naudotis savo kasmetinėmis mokamomis ar nemokamomis atostogomis, tačiau darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas ar vadovas tai darytų priverstinai“.

Naujas žingsnis švietimo istorijoje

A. Aldakauskas teigė, kad, ministerijos apklausos duomenimis, 7,8 proc. mokyklų bus sudėtingiau prisitaikyti prie naujos darbo tvarkos nei likusioms. Tačiau, anot jo, galima ir pasidžiaugti.

„Daug mokytojų šioje srityje jaučiasi gana tvirtai ir pasirengusios dalytis patirtimi su kitomis. Per 300 mokyklų galėtų viešinti ar dalinti savo sukurtą skaitmeninį turinį, vesti atviras pamokas televizijoje ar internete - per 150 mokyklų, konsultuoti technologijų naudojimo klausimais - per 200 mokyklų, padėti e. mokymo klausimais - per 350 mokyklų, patarti skaitmeninio ugdymo klausimais - per 400 mokyklų„, - skaičiavo jis.

A. Aldakauskas priminė, kad nuotolinį mokymą iki šiol Lietuvoje jau teikė Vilniaus Ozo gimnazija, Šiaulių Simono Daukanto gimnazija, Šiaulių „Sandoros“ progimnazija, Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras, Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras, Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras.

Jis aiškino, kad mokyklos iki kovo 20 dienos turi įsivertinti galimybes ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu būdu, parengti priemonių planą ir susitarti dėl tokio mokymo taisyklių.

„Iki kovo 27 d., padedamos savivaldybių, jos turi parengti ir sukaupti skaitmeninę mokomąją medžiagą, užduotis, skirtas mokiniams mokytis nuotoliniu būdu, paskirti skaitmeninių technologijų administratorių, kuris konsultuotų mokytojus ir mokinius“, - apie pasiruošimo procesą pasakojo A. Aldakauskas.

Sunkiau - pradinių klasių mokiniams


Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinerijos licėjaus pradinių klasių mokytoja ekspertė Rūta Filončikienė tiesioginėje transliacijoje, šią savaitę surengtoje specialiai pedagogams, dėstė, kad socialiniuose tinkluose šiuo metu pastebimas didelis triukšmas ir mokytojai pasimeta informacijos sraute.

Tačiau, anot jos, egzistuoja išties nemažai nuotolinio mokymo būdų, tad sutrikti nevertėtų. Ji teigė, kad ne viena mokykla Lietuvoje jau moko nuotoliniu būdu, tiesa, iki šiol apie tai plačiai kalbama nebuvo.

Kaip vyksta toks mokymas? R. Filončikienė aiškino, kad yra du pagrindiniai būdai.

„Vienas jų - sinchroninis mokymas, kai visi - ir mokytojai, ir mokiniai - dalyvauja mokyme, kuris yra per atstumą vienu metu. O asinchroninis mokymas yra toks, kai mokytojas ir mokiniai dirba skirtingu laiku, bendrauja paštu, socialiniuose tinkluose, siunčia užduotis, atsako į klausimus“, - paaiškino R. Filončikienė.

Ji įsitikinusi, kad efektyviausias mokymo būdas - mišrusis, kai yra taikomi tiek sinchroninio, tiek asinchroninio mokymo būdai.

Mokytoja kalbėjo, kad egzistuoja ne vienas interneto tinklalapis, kuriame yra naudinga informacija pedagogams, tad medžiagos pamokoms rasti galima lengvai.

„Dabartiniai vaikai - tai stiklo, ekrano vaikai, jiems bendravimas socialiniuose tinkluose labai reikalingas. Trečioje klasėje pastebėjau, kad jiems labai reikia bendrauti, tačiau tai ne visada leidžia jų amžiaus cenzas.

Tačiau vaikai pažeidžia taisykles - jie jungiasi nurodydami, kad yra daug vyresni.

Aš radau būdą, kaip įgyti jų pasitikėjimą. Mes registravomės virtualioje „Edmodo“ aplinkoje, kurioje su vaikais dalijamės ne tik įspūdžiais, bet joje taip pat galima kurti ir testus, skirti užduotis. Ši aplinka visiškai saugi, mokiniai jungiasi per klasės kodą, kurį aš sugeneruoju“, - sakė ji.

Kita vertus, R. Filončikienė pažymėjo, kad pradinių klasių mokiniams nuotolinis mokymas gali būti kur kas sudėtingesnis, mat kol vyresnieji yra susikūrę klasių grupes socialiniuose tinkluose, nuolat bendrauja virtualiai tarpusavyje, ne visi pradinukai turi tokią galimybę.

Ji mokytojams patarė rasti tokius mokymo tinklus, kuriuose reikia nurodyti kuo mažiau asmens duomenų.

Darželių auklėtiniai lieka namuose


Kol mokytojai ruošiasi moksleiviams pamokas vesti nuotoliniu būdu, panašu, kad darželių auklėtiniai liks namuose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išplatintame pranešime teigia, kad ikimokyklinio ugdymo mokytojams bei tėveliams rekomenduoja šiuo laikotarpio ugdymo procesą tariantis ir tarpusavyje konsultuojantis organizuoti namuose.

„Svarbu nepamiršti ugdyti ir tų įgūdžių, kuriems nereikia virtualios ugdymo aplinkos. Tai fizinis aktyvumas, kūrybiškumas, aplinkos pažinimas ir kasdieniai įgūdžiai, tokie kaip mokėjimas naudotis stalo įrankiais, tvarkos laikymas, stalo serviravimas, asmeninė higiena“, - primena Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Egzaminai - vėliau, nei planuota

Nacionalinė švietimo agentūra informuoja, kad keičiasi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų tvarkaraščiai.

Gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo dalies žodžiu vykdymas yra pratęsiamas iki gegužės 15 d.

Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos vykdymas pratęsiamas iki gegužės 4 d.

Menų ir technologijų mokyklinių brandos egzaminų ir brandos darbo vykdymas yra pratęsiamas iki balandžio 28 d.

Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) valstybinių brandos egzaminų (toliau - VBE) kalbėjimo dalies vykdymas iš balandžio mėnesio perkeliamas į pakartotinę sesiją birželio mėnesį. Užsienio kalbų (prancūzų ir vokiečių) VBE kalbėjimo dalys bus vykdomos birželio 22 d. Užsienio kalbos (rusų) VBE kalbėjimo dalis bus vykdoma birželio 25 ir 26 d. Užsienio kalbos (anglų) VBE kalbėjimo dalis bus vykdoma birželio 26 ir 30 d.

Kol kas nėra svarstoma keisti kitų brandos egzaminų ar pasiekimų patikrinimų vykdymo datų.

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ES: pirmadienį įvedė sankcijų trims įmonėms – Turkijos, Kazachstano ir Jordanijos – už Jungtinių Tautų (JT) Libijos ginklų embargo pažeidimus.
  • KRITO: Europos šalių akcijų indeksai pirmadienį smarkiai krito, investuotojams baiminantis antrosios koronaviruso pandemijos bangos ir griežtėjančių apribojimų daugelyje šalių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jus gąsdina augantys koronaviruso skaičiai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau žinote, už ką balsuosite Seimo rinkimuose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 11 C

+9 +12 C

 

+11 +13 C

 +18 +21 C

+20 +23 C

 

+21 +23 C

0-3 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s

       

Nuorodos