Klausos problemos matyti iš akių

Įdėmiai stebėdami kalbėjimo klausančių žmonių akis, mokslininkai nustatė būdingą klausos pažeidimo požymį. Kaip jie aiškina žurnalo „Neuroscience" puslapiuose, kuo intensyviau žmogus stengiasi išgirsti pašnekovą, tuo įdėmesnis tampa jo žvilgsnis. Norėdami tai nustatyti, jie atliko tris eksperimentus su savanoriais, kurie savo klausą vertino kaip gerą. Jiems buvo pasiūlyta klausytis garsų komfortišku garsumu, atsirėmus smakru į išsikišimą prieš kompiuterio monitorių.

Pirmojo eksperimento dalyviai klausėsi kalbos garsų, kuriuos kartais pakeisdavo beprasmis murmesys, o kompiuterio monitorius buvo arba tuščias, arba rodė nejudantį kvadratą. Po kiekvieno epizodo dalyviai buvo klausiami, ką jie suprato. Pasirodė, kad sudėtingiausiomis klausymo sąlygomis akių judesiai sulėtėdavo, o kai skambėdavo suprantama kalba - pagreitėdavo.

Per antrąjį eksperimentą 22 dalyviams buvo duodama klausyti trumpų įvairaus garsumo sakinių. Tikrinant pasirodė, kad akių judesiai lėtėja, kai išgirsti kalbą yra sunkiau.

Baigiamajame eksperimente dalyvavo 23 žmonės. Kiekvienas iš jų gavo paklausyti dvi 10-11 min. trukmės istorijas. Bet vienos istorijos dalys buvo pasakojamos ne nuosekliai, o kitą įrašą vis pertraukdavo įvairaus garsumo žmogaus veblenimas.

Monitoriuje dalyviai matė 16 taškų, kurie atsitiktine tvarka keisdavo vietą. Atliekant patikrinimą pasirodė, kad klausantis „sujaukto" pasakojimo akys judėjo daugiau negu klausantys nuoseklaus. Antruoju atveju dalyviams teko dėti daugiau pastangų kalbai išgirsti.

Tyrimo autoriai pripažįsta, kad „klausymasis dedant pastangas" ne visada būna susijęs su klausos praradimu, bet gali būti vienas pirmųjų problemos požymių.

Mokslininkai planuoja pakartoti eksperimentą su senyvais žmonėmis ir tais, kas naudojasi klausos aparatais. Šio tyrimo rezultatai gali būti labai svarbūs, turint omeny, kad palyginti neseniai buvo nustatyta, jog milijardui žmonių visame pasaulyje kyla pavojus prarasti klausą.