respublika.lt

Kas pasaulyje didžiausias: stambiausi planetos gyventojai dabar ir praeityje

(5)
Publikuota: 2022 birželio 28 15:30:00, Parengė Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 4 nuotr.
Banginis. Pixabay nuotr.

Kuo stambesnė ir kartu sunkesnė gyva būtybė, tuo daugiau energijos jai reikia judant. Vandenyje didelės masės judėjimo problema yra mažiau aktuali, tačiau šiltakraujams gyvūnams iškyla šilumos išsaugojimo problema, jeigu jie gyvena ne itin šiltame, juolab šaltame arba labai šaltame vandneyje. Kuo didesnis kūnas, tuo jam lengviau išlaikyti šilumą. Šaltakraujams jūros gyventojams - moliuskams, bestuburiams ir pan. - gyvenantiems dideliame gylyje, iškyla ir būtinybė atlaikyti slėgį, o tai, matyt, prisideda prie to, kad jų gabaritai didėja. Tai yra vadinama giliavandeniu gigantizmu.

 

Jūroje

Kad ir kaip ten būtų, didžiausios gebančios keisti vietą gyvos būtybės Žemėje gyvena būtent vandenyne. O čempionas tarp jų - mėlynasis banginis (Balaenoptera musculus): suaugusio individo ilgis viršija 30 metrų (tai maždaug 9 aukštų namo aukštis), o masė - 150 tonų. Ir tai dabar, o prieš kelis šimtus metų, prieš prasidedant banginių medžioklei, pavykdavo sugauti egzempliorių, kurių ilgis siekdavo 37 metrus, o sverdavo jie 170 tonų. Šių milžinų gyvenimo trukmė gali siekti 100 metų, jie yra didžiausi gyvūnai Žemėje! O liudininkai, iš arti matę gyvą mėlynąjį banginį, jį lygina su pravažiuojančiu traukiniu, kurį matote stovėdami perone.

Beje, vandenyne pasitaiko ne masyvesnių, bet ilgesnių gyventojų. Pavyzdžiui, sifonoforos - duobagyvių tipo daugialąsčių plėšrūnų kolonijos. Tai yra ilgi kelių cm storio vamzdeliai, kuriuos sudaro daugybė pavienių gyvių, o vamzdelio viduje yra bendra visos kolonijos virškinimo sistema. Šių metų pavasarį mokslininkai prie Australijos pakrantės aptiko sifonoforą, kurios ilgis - daugiau kaip 45 m.

Didžiausi gyvų būtybių sukurti objektai taip pat yra jūroje. Tai Didysis barjerinis rifas, plytintis Ramiajame vandenyne palei šiaurės vakarinę Australijos pakrantę, kurio ilgis yra 2500 km. Jį sudaro beveik 3000 atskirų koralinių rifų ir 900 salų, jo plotas yra per 344 kv. kilometrų, todėl jis yra matomas iš kosmoso.

Sausumoje

Didžiausias gyvas organizmas sausumoje - Amerikos Jutos valstijoje esanti smulkiadantės tuopos kolonija, kurią sudaro 40 tūkst. pavienių medžių, kurių bendra masė siekia daugiau kaip 6000 tonų, o juos jungianti bendra šaknų sistema plyti per 40 ha plote. Kolonija yra tokia didžiulė ir unikali, kad net gavo atskirą pavadinimą - Pando, o jos amžius matuojamas dešimtimis tūkstančių metų.

Sunkiausias ir storiausias ne kolonijoje gyvenantis gyvas organizmas sausumoje - taip pat medis, Generolo Šermano sekvoja, jau 2,5 tūkst. metų auganti Šiaurės Amerikos žemyno vakariniame regione, kuris pastaruosius 300 metų yra vadinamas Kalifornija. Medis (beje, ne aukščiausias planetoje) sveria per 1900 tonų, į aukštį kyla beveik 84 metrus, o kamieno skersmuo pažemėje - daugiau kaip 30 metrų. Palyginti su juo, stambiausia judanti gyva būtybė atrodo it nykštukas.

Bet taip tik atrodo: suaugusio vyriškos lyties Afrikinio savaninio dramblio ūgis gali siekti 4 metrus (vidutiniškai apie 3 metrus, patelės smulkesnės - apie 2,5 m) ir sverti 10 tonų (vidutiniškai 6 tonas patinai, 3 tonas patelės). Net naujagimis drambliukas daro įspūdį: gimdamas jis sveria vidutiniškai centnerį ir nuo pirmųjų gyvenimo valandų sparčiai priauga svorio - po puskilogramį per dieną. Loxodonta africana gyvena Afrikos savanoje, kaip ir galima spręsti iš jo pavadinimo, bet jo nereikia painioti su afrikiniu miškiniu drambliu - tie yra smulkesni, nors tos dvi rūšys, priklausančios vienai Afrikos dramblių giminei, gali būti kryžminamos ir susilaukti palikuonių, nors, paleogenetikų duomenimis, rūšys atsiskyrė prieš 2,5 mln. metų.

Po visų dramblių (afrikinių ir azijinių) didžiausias sausumos gyvūnas taip pat gyvena Afrikoje ir dažnai ten, kur ir minėtieji čempionai. Tai baltasis (plačialūpis) raganosis, sveriantis iki 4,5 tonų (vidutiniškai 2 tonas), kurio kūno ilgis yra apie 4 m. Beje, jis yra visai ne baltas: šis pavadinimas atsirado dėl angliško pavadinimo white rhinoceros pažodinio vertimo, kur white yra iškreiptas olandiškas (būriškas) žodis wijd - platus, plačialūpis.

Ore

Kaip yra nesunku suprasti, skraidančių gyvų būtybių padėtis yra tiesiog priešinga gyvenančiųjų vandenyje: kuo sunkesnis, tuo sunkiau pakilti į orą. Todėl stambiausi planetos paukščiai, visi stručiai, imperatoriškieji pingvinai, emu ir kazuarai seniai nemoka skraidyti ir faktiškai nebeturi sparnų, užtat užsiaugino masyvias, ilgas ir stiprias kojas. Afrikos strutis Struthio camelus, kurio ūgis siekia 2,7 m, o svoris - daugiau kaip 100 kg, bėgdamas gali išvystyti iki 70 km/val. greitį.

Stambiausias paukštis, gebantis paskristi, tegu ir nedidelį atstumą ir neaukštai, panašiai kaip naminė višta, yra naminis kalakutas (Meleagris gallopavo), kurio gabaritai yra gerokai mažesni: sveria apie 15 kg (neskaitant rekordinių, parodoms skirtų egzempliorių, nupenėtų iki dvigubai didesnės masės), o kūno ilgis neviršija metro. Gerokai geriau skraidyti sekasi gulbėms nebylėms, nors iki stručių joms toli: vidutiniškai suaugę patinai sveria 10-12 kg, kūno ilgis gali siekti 1,8 m, o išskėstų sparnų plotis - du ir daugiau metrų (patelės smulkesnės). Jos - vienos sunkiausių skraidančių paukščių.

Paukščiui, gimusiam skraidyti, masė - ne svarbiausias parametras. Išskleistų sparnų plotis - daug reikšmingesnis rodiklis. Pagal šį parametrą neabejotinas lyderis - keliaujantysis albatrosas (Diomedea exulans): suaugusių individų, sveriančių 6-13 kg (kūno ilgis 1-1,4 m) išskleistų sparnų plotis siekia 2,5-3,5 metrų (patelės truputį smulkesnės), o didžiausių užfiksuotų egzempliorių - 3,7 m. Esama nepatvirtintų pranešimų apie pastebėtus albatrosus, kurių išskleistų sparnų plotis siekė 4-5 m. Dėl tokių fizinių duomenų keliaujantieji albatrosai gali nuskristi toliau už kitus paukščius. Kai kurie egzemplioriai per metus įveikdavo daugiau kaip 120 tūkst. km. Taip pat jie gali ilgas valandas skristi, neplasnodami sparnais (sklęsdami šie paukščiai gali įveikti per 20 metrų, prarasdami 1 metrą aukščio).

Praeityje

Anksčiau, gilioje senovėje, ne tik „žolė buvo žalesnė", bet ir gyvūnai didesni, net laumžirgių sparnų plotis siekdavo apie 70 ir daugiau cm. O stambiausi gyvūnai, kada nors vaikščioję mūsų planetos sausuma, buvo dinozaurai - keturkojai žolėdžiai ropliai, gyvenę visuose Žemės žemynuose nuo triaso iki kreidos periodo, t.y. prieš 210 - 85 mln. metų. Iš viso, matyt, būta apie 130 rūšių dinozaurų, iš kurių dabar geriausiai žinomi diplodokai ir brachiozaurai.

Kadangi šių driežų gerai išsilaikiusių skeletų išliko mažai - daugiausiai randama pavienių kaulų ar jų sankaupų - apie tikslumą nustatant jų dydį, o ypač svorį, nėra prasmės kalbėti, tačiau paleontologai spėja, kad įvairių rūšių atskiri individai galėdavo užaugti iki 33-48 m kūno ilgio ir 50-80 tonų svorio. Dydžiu ir mase jie visai galėjo varžytis su mėlynaisiais banginiais.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
1
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s