Kas į Vilnių pakvietė Daktarą Mirtį?

Tokį klausimą per plenarinį posėdį iškėlė parlamentaras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis apie viešnagę norėjo per Vyriausybės valandą paklausti ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, mat būtent jos vadovaujama ministerija valdo „Litexpo", tačiau nespėjo, todėl savo pasisakymą perkėlė į laiką, skirtą Seimo narių pareiškimams.

„Jūs visi žinote, kad šių metų gegužės 11-12 dienomis „Litexpo" parodų rūmuose vyks tokia „Login" konferencija, kuri yra pristatoma kaip tokio futuristinio progreso pristatymas, mąstytojų pristatymo arena. Būčiau klausęs ministrės, kas sugalvojo ir kieno kvietimu į ją, kaip vienas pagrindinių pranešėjų, yra pakviestas pranešimą skaityti Daktaras Mirtis. Tai yra gydytojas, kaip suprantu, sukūręs mirties kapsulę - savižudybei skirtą kapsulę - ir jo, pranešėjo, pristatymas yra: „Death capsule". Taip angliškai ir yra pristatoma.

Aš noriu paklausti: kas sugalvojo Lietuvoje, nežinau, gal studentams ar moksleiviams, ar mąstytojams pakviesti tokį pranešėją? Jo idėja yra pasidalinti šio prietaiso brėžiniais nemokamai, kad juos būtų galima panaudoti atsispausdinant tiesiog tam, kad įėjus į šią kapsulę ir, kaip jis sako, paspaudus vieną mygtuką, deguonies kiekis būtų greitai sumažinamas ir žmogus be skausmo galėtų numirti?

Tai mano toks retorinis klausimas šį kartą į orą: kas čia sumąstė Lietuvoje tai pristatyti kaip didelę inovaciją?", - į kolegas kreipėsi A.Veryga.

Eksministras mintyje turėjo mokslininką dr. Filipą Ničkę (Philip Nitschke) - kapsulės kūrėją, kuris tikina, kad jo tikslas yra „demedikalizuoti mirimo procesą". Jis ilgai agitavo dėl teisės numirti, dėl ko gavo pravardę „Daktaras Mirtis".

Mokslininkas susilaukė daugybės kritikos dėl šios kapsulės - kritikai įsitikinę, kad futuristinis kapsulės dizainas romantizuoja savižudybę. Mat dailaus dizaino kapsulė primena futuristinį kosminį laivą. Kol kas šis įrankis pasiryžusiems nusižudyti legalus yra tik Šveicarijoje, kurioje yra įteisinta eutanazija. Tiesa, mokslininkas tvirtina, kad kapsulė su eutanazija neturi nieko bendra, tai tėra pagalbinė savižudybė, kuri nuo eutanazijos esą skiriasi tuo, kad pastaroji yra vykdoma gydytojo, pavyzdžiui, suleidžiant mirtiną injekciją. Pagalbinės savižudybės atveju itin sunkiai sergančiam ligoniui suteikiama pagalba nusižudyti pačiam.

Anot F.Ničkės, jo kapsulė skirta nepagydomiems ligoniams, ypač kamuojamiems nepakeliamų skausmų, nusprendusiems patiems nutraukti gyvybę.

Prieš pusantrų metų pristatydamas savo išradimą mokslininkas tvirtino, kad pasirengusiems nusižudyti iš pradžių užduodami keli klausimai, o dirbtinis intelektas pagal atsakymus įvertina žmogaus psichologinę būseną ir galimybę priimti tokius sprendimus. Tada kapsulė pristatoma į žmogaus pasirinktą vietą, tam nereikia nei psichiatrų, nei kitų gydytojų sprendimo. Žmogus pats paspaudžia mygtuką, tada kapsulės viduje esantis deguonis palengva keičiamas azotu ir žmogus netenka sąmonės bei po maždaug pusė minutės miršta.

„Sarco" pavadintos kapsulės išradėjas tvirtina, kad mirtis - neskausminga, žmogus net nejaučia dusimo, normaliai kvėpuoja, tik organizmas negauna deguonies. Įdomu, kad yra palikta galimybė apsigalvoti - paspaudus mygtuką procesas sustabdomas ir žmogus gali toliau gyventi.

Pagalbinė savižudybė, pagal kurią asmuo nusprendžia nutraukti savo gyvenimą dėl nepakeliamo skausmo arba nepagydomos ligos, kaip ir eutanazija, Šveicarijoje yra legali. Eutanaziją ir pagalbinę savižudybę yra įteisinusios ir kai kurios kitos Europos šalys: Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Vokietija. Dar kai kuriose valstybėse - Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje - leidžiama pasyvi eutanazija, kai netaikomos priemonės palaikyti gyvybę.