1 nuotr.Pasak britų mokslininkų, žmonija sparčiai artėja prie kritinės ribos pasaulinio atšilimo klausimu. Remiantis jų išvadomis, išlaikant dabartinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, vadinamasis anglies dioksido biudžetas bus visiškai išnaudotas per trejus metus.
Klimatas keičiasi, bet...
Šis terminas reiškia maksimalų anglies dioksido kiekį, kuris vis dar gali patekti į atmosferą, kad pasaulinės temperatūros augimas neviršytų +1,5°C - Paryžiaus susitarime nustatyto tikslo.
2025 m. pradžioje limitas siekė apie 130 mlrd. tonų CO2. Jei tikslai bus ne tokie griežti ir sieks, tarkim, +1,6°C arba +1,7°C, ribos gali būti pasiektos per devynerius metus.
Problemos svarbą išryškina 2024 m. duomenys, kai vidutinė temperatūra planetoje viršijo priešindustrinį lygį +1,52°C.
Pagrindine šio reiškinio priežastimi mokslininkai įvardina žmogaus veiklą - iškastinio kuro naudojimą ir miškų naikinimu.
Tačiau dalis specialistų ragina neskubėti daryti išvadų apie artėjančią klimato katastrofą.
Pasak jų, toks scenarijus yra tik vienas iš įmanomų, o jo tikimybė - labai maža.
Ekspertai sutinka, kad tęsis temperatūros augimo tendencija ir dažnės ekstremalūs oro reiškiniai, tačiau mano, jog artimojoje perspektyvoje anksti kalbėti apie nelaimes.
Tarptautinės ekspertų grupės klimato kaitos klausimais ekspertai svarsto kelis ateities scenarijus - nuo pesimistiškiausių iki optimistiškesnių. Tai, kurie iš jų taps realybe, tiesiogiai priklausys nuo priemonių, kuriomis siekiama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, veiksmingumo.
Kur vanduo?
„INFORM Climate Change", bendro Europos-Viduržemio jūros klimato kaitos centro ir Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro projekte, ataskaitoje perspėjama, kad jeigu realizuotųsi blogiausias scenarijus, iki 2050 m. daugiau nei 1,6 mlrd. žmonių, įskaitant beveik 20 proc. Afrikos gyventojų, susidurtų su sunkiomis ir ekstremaliomis sausromis.
Afrikoje su didžiausiomis sausrų rizikomis susidurtų Somalis, Namibija, Zimbabvė, Mauritanija ir Pietų Afrika.
Visi jos gavo daugiau negu devynis balus pagal INFORM rizikos indeksą, matuojantį humanitarinių krizių tikimybę ir pasekmes.
Kitos šalys, viršijančios 6,9 balus arba labai didelės rizikos slenkstį, yra Irakas, Sirija ir Afganistanas.
Pasak analitikų, pagrindinis, sausrų stiprėjimą skatinantis veiksnys, buvo ne gyventojų skaičiaus augimas, o klimato kaita. Paprastai sausros vystosi lėtai, gali apimti ištisus regionus ir tęstis daugelį metų.
Prognozuojama, kad klimato kaita padidins sausrų riziką visame pasaulyje: kylanti temperatūra išsausina dirvožemį, o pakitus lietaus režimui vandens tiekimas tampa vis mažiau nuspėjamas.
INFORM rizikos indeksas, kurį sukūrė Nelaimių rizikos valdymo centras, į vieną rodiklį sujungia keletą duomenų.
Jis padeda vyriausybėms ir humanitarinėms organizacijoms įvertinti, kur labiausiai tikėtinos būsimos krizės ir kiek jos gali būti rimtos.
