Kaip vandens inžinieriai gelbsti mūsų gyvybes?

Lietuva yra viena turtingiausių gėlo vandens išteklių pasaulyje: visoms reikmėms - nuo pramonės iki namų ūkio - mes naudojame gėlą vandenį. Tačiau, Jungtinių tautų organizacijos (JTO) duomenimis, daugiau nei 3 mln. žmonių kasmet miršta nuo nešvaraus vandens sukeltų ligų. Tai daugiau nei visoje Lietuvoje gyvenančių žmonių skaičius, - pasakoja VILNIUS TECH mokslininkė doc. dr. Aušra Zigmontienė.

„Skaičiuojama, kad beveik 2 mlrd. pasaulio žmonių neturi galimybės gauti švaraus geriamojo vandens, o beveik 3 mlrd. žmonių neturi tinkamų sanitarinių sąlygų, jau nekalbant apie centralizuotą nuotekų surinkimą ir jų išvalymą. Visa tai sukelia užkrečiamų ligų protrūkius", - tęsia docentė.

Tam, kad vanduo į mūsų namus bei vandens telkinius patektų švarus, inžinieriai nuolat kuria įvairias inovacijas teršalams valyti. Vis dėlto, Lietuvoje susiduriame su problema, jog šių specialistų rinkoje ima trūkti.

Kodėl švarus vanduo - būtinybė?

Apie vandens apytakos ratą - jo garavimą, kaupimąsi debesyse ir lietų, kurio metu jis grįžta į vandens telkinius - sužinome dar mokykloje. Tačiau yra ir kitas vandens ratas, pasakoja VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos docentas dr. Mindaugas Rimeika: „Inžinieriai išgauna požeminį vandenį, jį išvalo ir tiekia vartotojams. Tuomet šie vandens vartotojai „generuoja" nuotekas, kurias požeminių tinklų sistema transportuoja iki miesto nuotekų valyklų. Tada nuotekos yra išvalomos ir išleidžiamos į ežerus ar upes, kurios teka į marias ir jūras. Taip pat vanduo iš upių ir ežerų skverbiasi į gruntą ir iš lėto filtruojasi į požeminius vandenis. Tokiu būdu gauname mažesnį vandens ratą, dažnai jau tik šalies ribose.

Toks nuotekų surinkimas ir valymas yra esminis žmonių sveiko gyvenimo veiksnys. Užteršti upes ir požeminius vandenis - lengva, tačiau vėliau išvalyti užtrunka ilgai ir daug kainuoja. Geriausias to pavyzdys - Kuršių marios, kurios vasarą netinkamos maudytis, kadangi vanduo nuolat yra blogos kokybės. Nors jau gerą 10-15 metų miestuose susidarančios nuotekos iš esmės būna gerai išvalomos, tačiau marių kokybė gerėja labai iš lėto", - pasakoja mokslininkas.

Paviršinio vandens kokybei įtakos daro ne tik nuotekos, bet ir žmonių veikla. Pavyzdžiui, iš žemės ūkio veiklos į vandens telkinius patenka azoto ir fosforo turinčios trąšos, kurios skatina dumblių žydėjimą ir taip pražudo vietinę vandens fauną. Dėl šios veiklos taip pat patenka ir pesticidų, galinčių pakenkti ne tik gyvūnų, bet ir žmonių sveikatai.

Be to, kenkia ir kasybos darbai, vandens transportas, išskiriantis naftos bei kitus teršalus; pramonė, išleidžianti nuotekas, kuriose būna sunkiųjų metalų, ir taip pat kasdieninis neatsakingas žmogaus elgesys, pavyzdžiui, šiukšlinimas arba chemikalų į vandenį išpylimas. Visa ši veikla kenkia tiek vandens, tiek aplinkinei florai bei faunai, žmonėms, ir gali sukelti sunkius apsinuodijimus, apsigimimus, o neretai - ir mirtį ar rūšių išnykimą, dėl kurio nukenčia ekosistema.

Švarus vanduo - tik technologijų dėka

Tam, kad nuotekos būtų išvalomos nuo visų teršiančių medžiagų, upėse ir ežeruose vanduo būtų švarus, o mes patys gertume tik saugų sveikatai vandenį, inžinieriai nuolat kuria naujas inovacijas.

„Vandens inžinieriai dalyvauja teikiant gyventojams ir verslui gyvybiškai būtiną paslaugą - vandens tiekimą ir nuotekų surinkimą bei valymą. Šie specialistai sugeba bet kokį vandenį paruošti iki geriamojo vandens kokybės.

Vandens ūkio inžinieriai išvalo nuotekas, kad jų vanduo būtų panašios kokybės kaip ir upių. Daro viską, kad būtų pasiektas tikslas - visi paviršinio vandens telkiniai būtų tinkami maudymuisi ir rekreacijai, tačiau šiuo metu esame tik pusiaukelėje.

Taip pat šie inžinieriai kuria ir prižiūri trečią vandentvarkos sistemą - lietaus vandens surinkimą, šalinimą ir valymą. Lietaus vandens kiekiai vasaros liūčių metu būna iki 100 kartų didesni nei susidarantys buitinių nuotekų kiekiai", - pasakoja doc. dr. M.Rimeika.