Kaip donoro organas gali pakeisti naujojo šeimininko gyvenimą

Anksčiau mokslininkai jau yra pastebėję, kad po tranplantacijos keičiasi pacientų skonis (maisto, muzikos), interesai ir hobiai, jis pradeda kitaip sapnuoti ir atsiranda naujų fobijų, susijusių su tuo, kaip žuvo donoras. Tačiau buvo manoma, kad tai vyksta tik persodinus širdį. Naujajame mokslo tyrimo darbe, apie kurį rašoma leidinyje „Transplantology", teigiama, kad tokios pačios esminės permainos vyksta persodinus įvairiausius donorų organus.

Sapnai, įpročiai ir fobijos

2022 m. duomenimis, pasaulyje buvo atlikta per 150 tūkstančių organų persodinimo operacijų. Medikai pripažįsta, kad pooperacinės reabilitacijos sėkmei įtakos turi ir paciento psichologinė būklė. Gydytojai pranešdavo, kad daugelis recipientų nerimaudavo dėl galimų asmenybės pokyčių po donoro audinių persodinimo. Jų susirūpinimas nebuvo be pagrindo, nes apie tokius atvejus buvo pasakojama ne tik populiariojoje, bet ir medicininėje ir mokslinėje literatūroje. Pavyzdžiui, 2000 metų tyrime buvo pasakojama apie dešimtį nuo 7 mėnesių iki 56 metų amžiaus pacientų, kurių asmeninių savybių pokyčiai sutapo su donorų istorija.

Vienu aprašytu atveju 56 metų koledžo profesoriui buvo persodinta širdis, o jos donoras buvo policininkas, žuvęs nuo šūvio į veidą. Praėjus kelioms savaitėms po operacijos profesorius pradėjo pasakoti apie baisius sapnus: „Man tiesiai priešais veidą blykstelėjo šviesa ir veidas tapo labai labai karštas, tarsi nudegintas", - pasakojo pacientas, nežinojęs, kaip mirė jo donoras.

Kitas recipientas, 47 metų liejyklos darbininkas, anksčiau, kaip sakė pats, nekentęs klasikinės muzikos, po širdies persodinimo operacijos ją pradėjo dievinti. Pasirodo, jo donoras buvo 17-metis juodaodis studentas ir muzikantas, ėjęs į smuiko pamoką ir tapęs susišaudymo iš pro šalį važiavusio automobilio auka. „Jis taip ir mirė, apsikabinęs smuiko futliarą", - pasakojo tyrėjams vaikino mama.

O devynerių metų Džimis, kuriam taip pat buvo persodinta širdis, po transplantacijos, kaip sako jo tėvai, pradėjo mirtinai bijoti vandens. Berniukas nežino, kad jo donorė - trejų mergaitė, nuskendusi namų baseine.

Ne tik širdis?

Anksčiau buvo tyrinėjama daug panašių atvejų, susijusių su širdimi - jie buvo ryškiausi ir ilgiausios trukmės. Neuropsichologas Polas Prisolas, konsultavęs pacientus po persodinimo, manė, kad asmenybės pokyčiai po širdies persodinimo yra tvaresni ir dažniau susiję su donoro istorija. Pasikeitimus po inksto, kepenų ir kitų organų persodinimo jis apibūdindavo kaip „iš esmės laikinus".

Tačiau mokslinėje literatūroje nėra duomenų apie tokio poveikio atvejų po įvairių organų persodinimo kiekybinį vertinimą. Mokslininkai išsikėlė tikslą išsiaiškinti, ar kitus organus gavę recipientai patyrė asmenybės pokyčių, o jei taip, kokių, ir ar jie kuo nors skiriasi nuo simptomų po širdies persodinimo.

Apklausus 47 naujojo tyrimo dalyvius paaiškėjo, kad 89 proc. visų pacientų po operacijos pastebėjo asmenybės pokyčius, dauguma jų - susiję su temperamentu, emocijomis, mityba, religiniais įsitikinimais ir dvasiniais dalykais arba prisiminimais. Širdies recipientai dažniau pranešdavo apie netikėtą kokios nors sporto šakos pomėgį ir norą ją kultivuoti arba stebėti, taip pat apie naujus valgymo pomėgius. Kitų organų recipientai dažniau pasakojo apie atminties pokyčius. Pasirodė, kad apie asmenybės pasikeitimus kalba 91,3 proc. gavusiųjų naujas širdis ir 87,5 proc. žmonių, tapusių kitų organų „savininkais". „Pagal šiuos rezultatus galima daryti prielaidą, kad asmenybės pokyčiai persodinus bet kurį organą - įprastas reiškinys", - rašo tyrimo autoriai.

Kodėl tai vyksta

Pagal biocheminio pobūdžio hipotezes egzistuoja įvairūs „ląstelių sisteminės atminties" - epigenetinės, baltyminės, DNR atminties, RNR atminties - mechanizmai. Pagal jas mūsų „vidinė būsena" gali būti saugoma kiekvienoje kūno ląstelėje, todėl recipientas per donoro audinius gauna dalį jo informacijos. Pagal kitą teoriją asmenybės charakteristikos yra perduodamos per širdies nervų sistemą, kuri yra vadinama „širdies smegenimis". Tos sudėtingos sistemos, kuri patenka į kitą kūną kartu su širdimi, neuronai informacijai perduoti ir saugoti naudojasi tais pačiais nerviniais mediatoriais, kaip ir galvos smegenys. Hipotetiškai jie gali saugoti prisiminimus.