Kad neištiktų dinozaurų likimas: ar žmonija pajėgi užkirsti kelią Žemės susidūrimui su asteroidais?

Po naujienos apie atrastąjį asteroidą 2024 YR4, kuris gali trenktis į Žemę 2032 m. gruodį, viešojoje erdvėje prasidėjo diskusija, kaip būtų galima atremti panašias grėsmes. Žinoma, anoniminiai ekspertai komentaruose palikdavo tokių patarimų kaip „paleiskite į jį raketą, ir viskas!" Bet tikrovė yra daug sudėtingesnė, negu įsivaizduoja daugelis komentatorių. Potencialiai pavojingo asteroido orbitos pakeitimas arba jo sunaikinimas - tai nepaprastai sudėtingas, nors teoriškai įmanomas uždavinys. Mokslininkai ir inžinieriai yra sugalvoję keletą būdų, kaip užkirsti kelią asteroido susidūrimui su Žeme, tačiau negalima sakyti, kad visus juos įmanoma greitai įgyvendinti praktiškai.

Kinetinis smūgis

Žinomiausias iš jų vadinasi kinetinis smūgis (kinetic impact). Link asteroido paleidžiamas kelias tonas sveriantis kosminis aparatas, kuris įsibėgėjęs susiduria su asteroidu. Asteroidas, aišku, išliks, bet dėl susidūrimo pasikeis jo greitis ir, kaip pasekmė, orbitos parametrai.

Pagal tokį scenarijų vyko NASA DART misija, 2022 metais sėkmingai pakeitusi asteroido Dimorphos orbitą. Tai buvo vienetinis eksperimentas, kuriam buvo ruoštasi daugybę metų ir kuris daugiau nebuvo pakartotas. O juk parinkti taikinį naujiems bandymams yra visiškai lengva! Keletą kartų per savaitę pro Žemę palyginti nedideliu atstumu praskrieja dešimčių metrų skersmens asteroidai. Yra kur treniruotis! Tačiau tokios treniruotės kol kas nevyksta. Todėl kalbėti apie galimybę kinetiniu smūgiu pakeisti pavojingo asteroido orbitą kol kas yra per anksti - spręsti apie visą metodą pagal vieną vienintelį sėkmingą bandymą nevertėtų. O smūgis efektyvus bus tik tada, jei asteroidas nebus itin didelis, o apie jo artėjimą sužinosime likus keliems mėnesiams iki galimo susidūrimo.

Gravitacinis vilkikas

Visiškai mažo, Čeliabinsko meteorito dydžio, astronominio objekto orbitą galima pakeisti naudojant gravitacinį vilkiką. Jo esmė yra paprasta: masyvus kosminis aparatas pakankamai ilgai skrieja šalia asteroido. Čia veikia visuotinės traukos dėsnis: abu kūnai traukia vienas kitą, ir aparato gravitacija palaipsniui pakeičia asteroido orbitą. Šis būdas kol kas egzistuoja tik „popieriuje", o jo efektyvumu daugelis mokslininkų ir inžinierių abejoja.

Branduolinis sprogimas

Tie, kam tikrovė atrodo tarsi pigių amerikietiškų veiksmo filmų siužetas, tikriausiai pasakytų, kad asteroidą galima sunaikinti susprogdinus atominę bombą. Didelio čia daikto! Reikia tik ant paviršiaus arba šalia objekto susprogdinti kovinę galvutę. Sprogimo energija arba sunaikins asteroidą, arba pakeis jo orbitą.

Bet toks būdas, kol kas egzistuojantis tik popieriuje, vargu ar yra naudingesnis už gravitacinį vilkiką, maža to, jis gali sukelti naujų problemų, mat branduolinio ginklo griaunamoji jėga dėl galingos smūgio bangos pasireiškia tik planetos atmosferoje. Branduoliniai užtaisai jau buvo sprogdinami nedidelių kalnų gelmėse, ir tie kalnai nesugriuvo. Nereikia guosti savęs iliuzijomis: vargu ar tokia įrengta ant asteroido paviršiaus ar įkasta keletą dešimčių metrų giliau bomba jį sunaikins. Greičiau suskaldys, o tai Žemės gyventojams sukurs ne vieną problemą, o keletą: nuolaužos tikriausiai išsibarstys labai didelėje teritorijoje ir jų bendras poveikis bus niekuo ne geresnis už susidūrimą su visu kosminiu akmens luitu.

Šviesos jėga

Bene saugiausiu būdu galima laikyti asteroido albedo (kūno paviršiaus gebėjimo atspindėti į jį krentančios spinduliuotės srautą) pakeitimas. Jo esmė yra paprasta, grindžiama spinduliuotės slėgiu: dalį dangaus kūno paviršiaus būtina padengti medžiaga, kuri atspindi Saulės spinduliuotę labiau negu asteroido medžiaga. Per daugybę kelionės tarpplanetine erdve metų šviesos slėgis jį stums nuo nuo centrinio šviesulio, o dėl to ir vėl keisis orbita.

Be to, kad nėra visiškai aišku, kaip nudažyti dalį asteroido ir kuo jį uždengti, prireiks ir daug laiko šiam būdui įgyvendinti, tai yra, jeigu lauktų užduotis „nukenksminti" 2024 YR4, pradėti jį dažyti reikėtų jau artimiausiais mėnesiais.

Kaip matote, šiuo metu dauguma metodų kosminėms katastrofoms išvengti kol kas yra tik teoriniai arba išbandomi. Galbūt tiksliai numačius, kur kris pavojingas asteroidas, vienintelis prieinamas sprendimas būtų evakuoti žmones iš pavojingos zonos. Evakuacija yra palyginti nesunki užduotis kaimo vietovėje, bet kalbant apie didmiesčius, tokios priemonės gali sukelti daugybę keblumų ir nemalonumų.

Vadinasi, žmonija turi ne pernelyg didelį arsenalą būdų natūralioms grėsmėms iš kosmoso atremti. Ir kuo aktyviau bus plėtojamos kosminės technologijos, kuo daugiau skries kosminių teleskopų, kuo daugiau lėšų bus skiriama dangaus kūnų orbitų koregavimo projektams įgyvendinti, tuo mažesnė tikimybė, kad mūsų civilizaciją ištiks dinozaurų likimas.