respublika.lt

J.Šiugždinienė: laikas gerinti aukštojo mokslo studijų kokybę (9)

2021 sausio 25 12:44:00
Eleonora Budzinauskienė, Elta

Jei bus pritarta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam projektui dėl norminių studijų kainų apskaičiavimo, nuo 2022 iki 2027 metų aukštojo mokslo finansavimui padidinti bus skirta apie 35 mln. eurų. Numatyta didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams. Sumažinti didžiulius ir nepagrįstus skirtumus tarp skirtingų studijų kainų bei padidinti finansavimą socialinių mokslų studijoms.

×
nuotr. 1 nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Stasio Žumbio nuotr.

 

Norminių kainų didinimas – tik pirmas žingsnis

„Be adekvataus aukštojo mokslo finansavimo negalime siekti kokybės: geresnės studijų bazės, studentų gyvenimo sąlygų, aukštesnių dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų, didesnių skatinamųjų stipendijų gerai besimokantiems.

Aukštasis mokslas finansuojamas per studijų krepšelius. Pagal tai, kiek studentų priima aukštoji mokykla, kai studentas priimamas į valstybės finansuojamą vietą, valstybė apmoka studijų kainą. Todėl norint pakelti studijų kokybę, būtina didinti norminę studijų kainą. Šis didinimas tik pirmas žingsnis, valstybės finansavimas ir toliau turi didėti, o studijų finansavimo principai turi keistis iš esmės“, - sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Finansavimas, tenkantis vienam studentui, vienas mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių. Lietuvoje vienam studentui (2017 metų duomenimis) valstybės skiriami 4272 eurai, o EBPO šalių vidurkis buvo 9393 eurai. Mažiau studijos finansuojamos tik Bulgarijoje, Latvijoje, Serbijoje ir Graikijoje.

„Šiuo metu norminės studijų kainos, taikomos valstybės finansuojamų studentų studijoms apmokėti, tik iš dalies dengia studijų organizavimo išlaidas. Mažiausias ir neadekvatus valstybės finansavimas yra socialinių mokslų studijoms, todėl būtina didinti finansavimą šioms studijoms“, - pažymi J. Šiugždinienė.

Atsiranda atvejų, kai universitetai iš studentų, kurie moka už studijas ima didesnę kainą, nei moka valstybė ir tokiu būdu mokantys už mokslą papildomai finansuoja valstybės finansuojamus studentus. „Taip neturėtų būti. Ir čia yra vienintelė išeitis – didinti studijų kainą, kad valstybė už studentų rengimą mokėtų kainą, kuri padengtų aukštųjų mokyklų išlaidas rengiant studentus“, - sako ministrė J. Šiugždinienė.

2020 metų priėmimas – neatsižvelgus į valstybės poreikius

Anot ministrės, studijų vietos, remiantis Mokslo ir studijų įstatymu, turi būti planuojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir įvertinant absolventų įsidarbinimo rodiklius. Valstybės finansuojamų vietų skaičius kiek sumažėtų tik socialinių mokslų studijų kryptyse, į kurias 2020 metais vietų skaičius buvo padidintas net 2,4 karto.

2020 metas daugiau kaip 3000 jaunuolių nutraukė studijas valstybės nefinansuojamose vietose ir stojo iš naujo į universitetus dėl to, kad gautų nemokamas vietas. Tačiau dauguma jų stojo į socialinių mokslų studijų kryptis (teisė, socialiniai mokslai, verslas ir viešoji vadyba), kuriose valstybės finansuojamų vietų skaičius buvo padidintas neatsižvelgiant į valstybės ir rinkos poreikius. Todėl tai, kas buvo padaryta 2020 metais, yra vertintina kaip nepagrįstų lūkesčių moksleiviams ir absolventams sukėlimas.

„Valstybė turi apsispręsti: ar ją tikrai tenkina pigiai kainuojančios studijos, ar ji siekia konkuruoti pasaulyje ir didinti studijų kokybę? Turime atvirai pripažinti, kad šiuo metu didelė dalis baigusių socialinių mokslų studijas dirba aukštojo mokslo kvalifikacijos nereikalaujantį darbą“ , – sako J. Šiugždinienė.

Verslo ir administravimo, bei teisės absolventai, remiantis EBPO statistika, Lietuvoje sudaro 27.2 proc. – tai yra vienas aukščiausių rodiklių tarp EBPO šalių. Kuriose šalyse šis rodiklis dar aukštesnis? Brazilijoje, kur jis siekia 35,2 proc., Kosta Rikoje – 33,6 proc., Rusijoje – 32,5 proc. Tuo tarpu šis rodiklis stipriai žemesnis šiose šalyse: Švedija (13,5 proc.), Islandija (15 proc.), Pietų Korėja (16,2 proc.), Austrija (16,3 proc.).

Gamtos mokslus, matematiką, statistiką Lietuvoje baigia apie 3,4 proc. absolventų, Jungtinėje Karalystėje 17 proc., Prancūzijoje – 10,1 proc., JAV – 9,9, Kanadoje – 9,8, Airijoje, Austrijoje apie 9 proc. Mažiausiai šių studijų krypčių absolventų yra Kolumbijoje, Čilėje, Brazilijoje, Meksikoje, Kosta Rikoje (1,1-2,4 proc.).

Abiturientai renkasi ne perspektyvias, bet pigiausias studijas

Prieš kelerius metus atlikta Lietuvos studentų apklausa parodė, kad tik 40 proc. baigę studijas rinktųsi tą pačią specialybę. Kodėl taip atsitinka? Nes būsimi studentai nėra supažindinami su karjeros galimybėmis, tiksliųjų ir gamtos mokslų dalykų ugdymas nėra patrauklus ir todėl absolventai renkasi ne visada apgalvotai, dažnai pigiau kainuojančias  studijas.

Statistika negailestinga. Tarkime, 84 proc. universitetuose baigusiųjų matematikos arba informatikos studijas įsidarbina, 86 proc. jų – aukštos kvalifikacijos darbuose. Vidutinės jų pajamos siekia 1814 eurų. Tuo tarpu 73 proc. universitetuose baigusiųjų socialinius mokslus įsidarbina, tačiau tik 55 proc. dirba darbą, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas, o vidutinės pajamos siekia 1211 eurų. (Jei įtrauktume kolegijas, šie rodikliai būtų dar prastesni).

Šie rodikliai prastesni nei visų krypčių bendrai (59 proc. įsidarbina darbuose, kur reikalingas aukštasis mokslas, vidutinės pajamos 1297 eurų). Kadangi mažiau nei trys ketvirtadaliai įsidarbina ir vos daugiau nei pusė – darbuose, kur reikalingas aukštasis išsilavinimas, tik apie 40 proc. baigusiųjų socialinių mokslų studijas dirba darbą, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas.

Augtų finansavimas magistrantūrai ir kolegijoms

Šiuos netolygumus lemia ir tai, kad šiuo metu universitetuose studijų kainos yra grupuojamos į 8 grupes. Kainos žemiausiose grupėse nepagrįstai atsilieka nuo kitų: atotrūkis tarp didžiausios ir mažiausios kainos šiuo metu yra didesnis nei 9 kartai.

„Kai kurios studijų sritys šia prasme devalvuojamos, netgi dempinguojamos. Pavyzdžiui, socialinių mokslų studijų kainos, kurias aukštosioms mokykloms moka valstybė, nepelnytai daug mažesnės nei kitų sričių. Todėl studijų kainų grupių skaičių planuojama sumažinti nuo 8 iki 5. Tai sumažins studijų kainų skirtumus, kurie daug metų augo nepagrįstai“, - sako J. Šiugždinienė.

Studijų kainų grupių sumažinimas atvertų daugiau galimybių vykdyti tarpkryptines studijas, kas iki šiol buvo sudėtinga dėl didžiulių skirtumų tarp studijų kainų. Taip pat augtų finansavimas magistrantūros studijoms ir kolegijoms. Universitetų studijų kainų grupės susilygintų su kolegijų, o tai pagerintų studentų pereinamumą iš kolegijos į universitetą.

Šis projektas suderintas su Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos kolegijų asociacija, atsižvelgta į dalį studentų atstovybių išsakytų pastabų.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (9)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar Jūsų artimoje aplinkoje pasiskiepijęs žmogus patyrė vakcinos šalutinių poveikių?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kuria vakcina rinktumėtės skiepytis?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Vitas Tomkus: KRACHAS LIETUVAI!!! Su autoriaus trigrašiu. Plius įdomus video apie tai kas bus 2030m.
2. Ar Izraelyje 40 kartų daugiau žmonių mirė nuo vakcinos nei būtų mirę nuo ligos? „Respublika" skelbia „antivakserių“ ir „provakserių“ ringą!
3. Jolanta BLAŽYTĖ: STOP LIKE‘Ų TIRONIJAI. STOP SODOMAI IR GOMORAI. Su Vito TOMKAUS trigrašiu
4. Po „AstraZeneca“ vakcinos savaitėmis neatsigaunantys pedagogai: kodėl tą mėšlą leidžia būtent mums? VISAS TEKSTAS
5. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
6. Lietuvos banko puota maro metu
7. Policiją V.Landsbergiui iškvietusiam kauniečiui gresia kalėjimas
8. Tautos parašus rinkęs R.Grinevičius: Valdantieji jau pralaimėjo (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
9. LGBT propagandistai jau puola kunigus
10. Visuomenininkas Valdas VIŽINIS: Valstybė privatizuota. Laimė, jie dar nenusavino Tėvynės
11. Gintaras Furmanavičius: Į JO EKSCELENCIJOS SVEIKATĄ!
12. Karantino žala didesnė už naudą
13. Misija Seime - ginti idėją
14. Kompensacijos už vakcinas bus?
15. Nusikaltimas prieš Lietuvos žmones
16. Sugriuvęs gyvenimas Druskininkuose
17. Apklausos vaikams be tėvų žinios
18. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
19. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų (Sorošo sąrašas su naujomis „elitinėmis" pavardėmis)
20. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
21. Valdžios „durnumą“ apmokės mūsų vaikai
22. Šešėlinės Vyriausybės premjeras R.Karbauskis: Prakeiksmas valdančiuosius užgrius labai greitai
23. Taikos balandėliai nusipelnė premijų
24. Advokatas Jonas Ivoška: Mūsų Seimas renkamas neteisėta
25. V.Rakutis smerkiamas už istorinę tiesą
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 -4 C

-5  -8 C

 

 -5 -6 C

-1 0 C

 0 +1 C

 

  +3  +4 C  

0-4 m/s

  0-2 m/s

 

0-3 m/s

       

Nuorodos