1 nuotr.Mokslininkai atrado rekordinę mikroorganizmų įvairovę Žemės gelmėse, paneigdami ligšiolinį įsivaizdavimą apie gyvybės paplitimo ribas.
Tarptautinė mokslininkų komanda baigė aštuonerius metus trukusį tyrimą ir nustatė, kad Žemės gelmėse, iki 4375 m gylio po sausuma ir 491 m po vandenyno dugnu gyvena daugybė įvairiausių mikroorganizmų.
Tyrimui vadovavo mikrobiologas Emilis Rufas iš Vuds Houlo okeanografijos instituto (JAV) ir bioinformatikos specialistė Izabela Hrabė de Andželis iš Makso Planko chemijos instituto (Vokietija).
Mėginiai buvo gauti daugiau kaip iš 50 pasaulio vietų, įskaitant olas, hidroterminius šaltinius, šachtas ir gręžinius.
Didėjant gyliui mikroorganizmų ne mažėja, o jų įvairovė kai kuriose ekosistemose yra panaši arba net didesnė kaip Žemės paviršiuje.
Tai ypač būdinga jūrų mikrobams ir archėjoms, kurių genų variacijų daugėja didėjant gyliui.
Požeminiai organizmai gyvena be saulės šviesos, naudodami cheminių reakcijų su vandeniliu, metanu, siera, mineralais ir radiacijos energiją. Jų metabolizmas yra sulėtėjęs, kai kurios ląstelės dalijasi kartą per tūkstantį metų.
478 archėjų, 964 bakterijų ir 147 metagenomų pavyzdžių analizė rodo, kad paviršiniai ir požeminiai biomai sudaro bendrą spektrą.
Tačiau antžeminės ir jūrinės aplinkos skirtumai yra nemaži: organizmai yra prisitaikę prie savo aplinkos ir retai gali gyvuoti abiejose.
Giliųjų Žemės ekosistemų atradimas reiškia, kad ir kitose planetose gali būti gyvybės.
Jeigu Marse buvo skysto vandens, sąlygos jo paviršiuje galėjo būti panašios į Žemės kelių metrų gylyje.
