Mohendžo Daras

Šis miestas Indo slėnyje Pakistane yra vienas pirmųjų pasaulio miestų. Jis buvo pastatytas 2600 m. pr.m.e. ir klestėjo apie 600 metų. Buvo vienas svarbiausių senovės pasaulio miestų, iškilęs tuo pačiu metu kaip Senovės Egipto, Mesopotamijos ir Kretos miestai. Dėl nežinomų priežasčių gyventojai jį paliko praėjus 900 metų nuo įkūrimo, o vėl jis buvo atrastas tik 1922 metais. Nuo tada kasinėjant buvo rasta daugybė artefaktų, liudijančių senovėje naudotų technologijų laimėjimus. Mohendžo Daras išvertus reiškia „mirusiųjų kalva".

Taksila

Miestas šiaurės vakarų Pakistane patyrė daugybę kultūrinių pasikeitimų. Senovinis miestas buvo senovės indų Gandharos valstybėlės sostinė. Pirmą kartą istorijoje miestas paminėtas tada, kai jį 518 m. pr.m.e nukariavo persų karalius Darijus Didysis. V a. Taksilą galiausiai sunaikino hunai. Tarp jo griuvėsių išliko hinduistų, budistų ir graikų šventyklų liekanų.

Hatušas

Hatušas tapo hetitų imperijos (dabartinės Turkijos teritorija) sostine XVII a. prieš mūsų erą. Po maždaug 600 metų miestas dingo nebūtyje, kaip ir daugelis kitų bronzos amžiaus miestų Viduržemo jūros rytinėje pakrantėje. Remiantis archeologiniais duomenimis, daroma prielaida, kad žmonės po truputį paliko miestą žlugus hetitų imperijai. Hatušo klestėjimo metais visą miestą supo masyvios akmeninės sienos su įspūdingais vartais, papuoštais liūtų, sfinksų ir karių skulptūromis.

Dabartiniais skaičiavimais, Hatuše galėjo gyventi nuo 40 tūkst. iki 50 tūkst. gyventojų. Žlugus hetitų imperijai, čia niekas nebegyveno iki 800 m. pr.m.e., kai suklestėjo Frygija. Miestą 1834 m. atrado prancūzų archeologas Šarlis Teksjė (Charles Texier), kasinėjimo darbai ten vyksta iki šiol. Didžiausias archeologinis atradimas Hatuše buvo dantiraščiu ant molinių plytelių parašytas hetitų karališkasis archyvas. Ypač svarbi yra 1258 m. pr. m. e. hetitų karaliaus Hatušilio III ir Egipto faraono Ramzio II pasirašyta Kadešo taikos sutartis - istorikams žinoma seniausia pasaulyje sutartis. Padidinta Kadešo sutarties molinė kopija kabo Jungtinių Tautų Organizacijoje.

Hatra

Senovinis Hatros miestas Irake buvo pirmosios arabų karalystės sostinė. Kada įkurtas - nežinoma. Jo storos aukštos sienos padėdavo atlaikyti net romėnų puldinėjimus. Hatra, kaip prekybos ir religinis centras, klestėjo Partų karalystės laikais, bet paskui į ją įsiveržė ir suniokojo Irano Sasanidų dinastijos valdovo kariuomenė. Sasanidams valdant Hatra buvo svarbus provincijos miestas, bet vėliau sunyko. Miesto architektūroje aiškiai matomos graikų, romėnų ir Rytų tradicijų įtaka.

Sanči

Sanči miestas buvo statomas ilgiau kaip tūkstantį metų, pradedant III amžiumi pr.m.e. ir baigiant 1200 metais. Miestas buvo apleistas apie 1300-uosius metus. Gerokai sumažėjus budizmo įtakai Indijoje, miestas taip pat smarkiai sumažėjo. Senovinį miestą tik 1818 metais aptiko britų armijos karininkas.

Karalis

Nuotraukose Karalio miestas atrodo tik Peru dykumos tęsinys. Iš tiesų tai yra Norte Čiko kultūros centro ir vieno seniausių miestų Šiaurės ir Pietų Amerikoje liekanos. Limos regiono šiaurėje esantis Karalis buvo gyvenamas nuo maždaug 2600 iki 2000 metų prieš mūsų erą. Miestas buvo atrastas 1948 m., bet didelio susidomėjimo nesulaukė, nes iš pradžių nebuvo rasta įspūdingos architektūros, būdingos kitiems seniesiems Peru miestams. Vėliau buvo atrastas piramidžių kompleksas, amfiteatras, gyvenamieji namai.

Didžioji Zimbabvė 

Didžioji Zimbabvė - seniausio Pietų Afrikoje miesto šiuolaikinės Zimbabvės teritorijoje akmeninių griuvėsių kompleksas. Manoma, kad Didžioji Zimbabvė buvo bantu tautos protėvių kulto centras. Miestas buvo pradėtas statyti XII a. prieš mūsų erą ir statybos buvo tęsiamos apie 300 metų. Miesto klestėjimo piko laikotarpiu jame gyveno apie 18 tūkst. žmonių.