respublika.lt

Esperanto kalba - tiltas tarp tautų

(3)
2022 rugsėjo 18 14:17:56
Parengė Milda KUNSKAITĖ

Jokios ypatingos praktinės naudos besimokantieji esperanto kalbos negauna, bent jau kol kas. Užtat būsimasis esperantininkas daug laimi dvasine prasme: ši bendruomenė vienija išsilavinusius, kultūringus ir pažangius žmones. Prie to prisideda pati esperanto esmė - ši kalba atsirado siekiant suteikti galimybę lengviau susikalbėti įvairiausių tautų atstovams, neretai ne itin palankiai nusiteikusiems vieni kitų atžvilgiu.

×
nuotr. 2 nuotr.
Veisiejų dvaro parke pastatytas paminklas Liudvikui Lazariui Zamenhofui. Lazdijų turizmo centro nuotr.

 

Kas ir kam sukūrė esperanto kalbą

Esperanto kūrėjas gimė 1859 m. Balstogėje (Lenkija), tuo metu - Rusijos imperijoje. Šis žmogus vadinosi Liudvikas Lazaris Zamenhofas. Kalbomis jis domėjosi neatsitiktinai - pirma, jo tėvas - mokytojas ir visuomenės veikėjas - įdiegė sūnui domėjimąsi lingvistika, o antra, miestelyje, kuriame augo L. Zamenhofas, gyveno įvairiausių tautų atstovų - žydų, rusų, lenkų, vokiečių, baltarusių. L.Zamenhofui nuo vaikystės nedavė ramybės mintis sukurti kalbą, kuri prisidėtų prie tarpusavio supratimo, vadinasi, padėtų įveikti priešiškumą ir neapykantą tarp tautų. Markas Zamenhofas, jo tėvas, ilgai nepalaikė sūnaus užmojų, nes dirbtines kalbas laikė neperspektyviomis.

Dabar pasaulį vienijančia kalba yra pripažinta anglų, bet XIX a. antrojoje pusėje padėtis buvo visiškai kitokia. Tais laikais Europoje labiau paplitusi buvo prancūzų kalba, angliškai buvo kalbama daug rečiau. L.Zamenhofas kūrė tokią kalbą, kurios būtų lengva mokytis ir kuri būtų neutrali, tai yra, nebūtų akivaizdžiai susijusi su kuria nors iš esamų kalbų. Iš pradžių L.Zamenhofas ketino naudoti „supraprastintas" lotynų arba senovės graikų kalbų versijas, bet vėliau šia kryptimi nebedirbo. Pats L.Zamenhofas, be ivrito ir jidiš, mokėjo angliškai, prancūziškai, vokiškai, lotyniškai ir graikiškai, iš viso dvylika kalbų, tad puikiai suvokė, kaip sunku išmokti galybę taisyklių ir išimčių.

Galima sakyti, esperanto kalbos prototipas pasirodė 1878 metais - būtent tais metais jaunasis L.Zamenhofas draugams parodė savo kelerių metų triūso rezultatus. Bet jauno žmogaus laukė mokslai, jis Varšuvoje studijavo mediciną, tad veikalui publikuoti vis pritrūkdavo laiko. Jis vis tobulino naująją kalbą ir iki 1884 m. ji įgavo dabartinės esperanto kalbos pavidalą. L.Zamenhofas baigė kurti kalbą Veisiejuose, kur apsigyveno po studijų. Tačiau gydytojo darbas Veisiejuose nebuvo pelningas, tad L.Zamenhofas išvažiavo dirbti kitur - į Plocką, paskui į Vieną, 1886 m. - į Varšuvą. 1887 metais, praėjus beveik 10 metų, gydytojui okulistui L.Zamenhofui pavyko užbaigti ir remiant uošviui išleisti brošiūrą „Tarptautinė kalba. Įvadas ir visas vadovėlis". Kaip knygos autorius buvo įvardytas „Dr.Esperanto", t.y. naująja kalba - „Daktaras, kuris tikisi". Netrukus šis žodis ir tapo naujosios kalbos pavadinimu.

Kaip europiečiai prašneko dirbtine kalba

Esperanto buvo ne pirmoji dirbtinė kalba, pretenduojanti būti pripažinta Europos inteligentijos. Jau 1879 m. atsirado volapiukas, sukurta katalikų kunigo Johano Martino Šlejerio (Johann Martin Schleyer). Būdinga volapiuko kalbos ypatybė buvo kirtis paskutiniame visų žodžių skiemenyje, pagal prancūzų kalbos pavyzdį. Iš pradžių naujoji kalba buvo nepaprastai populiari, buvo leidžiama dešimtys periodinių volapiukininkų draugijų leidinių, bet ilgai ši sėkmė netruko.

Norėdamas sulaukti pirmųjų sekėjų ir naujos kalbos žinovų, L.Zamenhofas savo brošiūrą išsiuntinėjo gan įspūdingam adresatų skaičiui. Vienas pirmųjų naująją esperanto kalbą karštai palaikė Levas Tolstojus, tuo metu jau seniai pagarsėjęs kaip poliglotas. Iki 1889 m. L.Zamenhofas gavo galimybę suvesti pirmuosius rezultatus: jis išleido naują brošiūrą pavadinimu „Adresaro", kurioje buvo sudėti pirmųjų tūkstančio esperantininkų adresai. Didžioji jų dalis gyveno tuometinėje Rusijos imperijoje. Bet netrukus prie naujo judėjimo vis aktyviau pradėjo jungtis ir kitų Europos šalių gyventojai. Esperanto jiems patiko tuo, kad jos buvo lengva mokytis, patiko jos logiškumas ir gramatikos taisyklių nuoseklumas, nebuvimas išimčių, kurios yra neišvengiamos natūraliose kalbose ir suteikia tiek kančių svetimšaliams mokiniams. Esperanto abėcėlė buvo sukurta lotyniškosios pagrindu, o raidės skaitymas nepriklauso nuo jos padėties žodyje. Kirčiuojamas visada priešpaskutinis skiemuo. Žodinė esperanto kalba įgavo kai kuriuos italų kalbos bruožus. Įvairios kalbos dalys turi skirtingas galūnes, pavyzdžiui, daiktavardžiai - „-o", būdvardžiai - „-a", prieveiksmiai - „-e".

Kas naujai kalbai padėjo ir trukdė vystytis

Esperanto greitai išpopuliarėjo, prie to prisidėjo ir modernizmo kultūra, ir siekis turėti universalią bendravimo kalbą - pasaulis darėsi vis ankštesnis. Dr. L.Zamenhofas, nors ir sukūrė naująją kalbą, vėliau esperantininkų judėjimui vadovauti atsisakė, iš dalies dėl to, kad esperanto leistų vystytis natūraliai, iš dalies siekdamas išvengti antisemitų apkalbų, kurios galėjo pakenkti kalbai. Taigi pradiniame variante buvo padaryti tik nežymūs pakeitimai, o šiaip kalba liko tokia pati, kokia buvo aprašyta „Esperanto pagrinduose", sukurtuose L. Zamenhofo 1905 m.

Dėl bet kurios natūralios kalbos lingvistai gali diskutuoti, remdamiesi istoriniais faktais, senoviniais dokumentais, tradicijomis, o kalbėdami apie dirbtinę arba planinę kalbą tokios galimybės žinovai neturi. Todėl žinių apie kalbą neliečiamos bazės sukūrimas buvo būtinas. Ja ir tapo „Pagrindai", privalomi visiems esperantininkams jau daugiau kaip šimtą metų.

Nesant galimybės esperanto keisti ir tobulinti (nes kritikos, aišku, buvo, nežiūrint visų kalbos pranašumų), L.Zamenhofo sukurtos kalbos pagrindu buvo kuriamos naujos kalbos, bet didelės sėkmės jos nesulaukė ir nepaplito. Bene populiariausia iš jų buvo ido, atsiradusi 1907 m. kaip tobulesnis esperanto variantas: joje buvo mažiau raidžių, buvo įtraukti kiti pakeitimai, kuriuos esperantininkai buvo atmetę. Amžiaus pradžioje į ido kalbą perėjo apie 10 procentų visų esperantininkų. Gyvuoja ji ir dabar, be to, XXI amžiuje jos populiarumas auga.

Iki praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio susidomėjimas esperanto augo, esperantininkų gausėjo. Ji vos netapo oficialia Tautų Sąjungos kalba, o SSRS buvo kalbama apie esperanto kaip apie pasaulinės revoliucijos kalbą. Bet netrukus atėjo represijų metas, tiek Sovietų Sąjungoje, tiek Europoje, kur įsigalėjo nacizmo ideologija. Esperanto buvo paskelbta žydų diasporas vienijančia kalba ir uždrausta. Šaltojo karo pradžioje pradėjo didėti anglų kaip tarptautinės kalbos svarba ir įtaka, todėl dirbtinės kalbos atsidūrė šešėlyje. Esperanto atgimimas įvyko jau XX a. pabaigoje, o interneto atsiradimas tik padėjo išlaikyti ir plėtoti esperantininkų kultūrą. O dabar rasti šios dirbtinės kalbos mėgėjų bendruomenę, kaip, beje, ir bet kurių kitų, yra visiškai nesunku.

Kiek yra kalbančių esperanto kalba, tiksliai pasakyti yra sunku, įvairiais skaičiavimais nuo kelių dešimčių tūkstančių iki kelių milijonų žmonių. Kai kada šią kalbą žmogus išmoksta nuo vaikystės, pavyzdžiui, jei auga mišrioje šeimoje, kurioje pasirenkama tokia bendra kalba. Esperanto yra vartojama kaip darbinė kalba kai kuriose organizacijose, pavyzdžiui, San Marino Mokslų akademijoje. Tarp įžymybių, aktyviai vartojusių esperanto, galima paminėti rašytoją fantastą Harį Harisoną (Harry Harrison), kuris šiai kalbai pranašavo pagrindinės pasaulio kalbos ateitį. O seserys šachmatininkės Zuzana, Sofija ir Judita Polgar esperanto išmoko vaikystėje ir ja kalbėjo laisvai.

Yra teigiama, kad mokant šią dirbtinę kalbą, yra gerokai lengviau mokytis kitų.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
17
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASLAUGA: Kėdainių rajono taryba pritarė siūlymui nuo kitų metų sausio 1 dienos pensijos sulaukusius asmenis ir neįgalius keleivius vežioti nemokamai.
  • MOKYKLA: Patvirtintos atnaujintos bendrosios programos, kurios mokyklose bus pradėtos diegti nuo 2023 mokslo metų, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.
  • APSKUNDĖ: Už piktnaudžiavimą nuteistas Seimo narys Petras Gražulis ir jo advokatas Rolandas Tilindis Lietuvos Aukščiausiajam Teismui apskundė nuosprendį.
  • DUOMENIS: Registrų centras, gavęs informacijos apie galimai neteisėtą duomenų disponavimą, penktadienį kreipėsi į teisėsaugą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo - centrą pasiekė informacija apie galimai neteisėtą disponavimą kelerių metų senumo žemės sklypų kadastro duomenimis, tam tikra informacija apie nuosavybės teises.
  • PAJAMOS: Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Europos Sąjungos energetikos ministrų tarybos posėdis Lietuvai buvo sėkmingas, kadangi jame buvo pritarta išlygai, pagal kurią pigiai elektrą gaminančios šalys turės pasidalinti viršplaninėmis pajamomis su ją perkančiomis valstybėmis.
  • BAUDA: Kauno apygardos teismas dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną nuteisė Latvijos pilietį ir skyrė jam 7 tūkst. eurų baudą, pranešė prokuratūra.
  • PILIETYBĖ: Seime svarstomas siūlymas, kad siekiant įteisinti dvigubą pilietybę iš Konstitucijos būtų išbraukti jos ribojimai ir perkelti į atskirą konstitucinį įstatymą.
  • ELEKTRA: Seimas atmetė parlamentaro Petro Gražulio pateiktas Elektros energetikos įstatymo pataisas, siūlančias numatyti kompensacijas įmonėms dėl padidėjusių elektros kainų.
  • LAISVĖ: Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus piliečius iki 2022m. spalio 31d. teikti prašymus su siūlomais pretendentais 2022 metų Laisvės premijai gauti.
  • PIENAS: Lietuvoje energijos kainoms pasiekus vienas didžiausių Europoje, pieno pramonei konkuruoti eksporto rinkose tampa labai sudėtinga, teigia sektoriaus atstovai: šių metų pirmąjį pusmetį lietuviškų pieno produktų į ne Europos Sąjungos šalis eksportuota jau 27,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu – 34 tūkst. tonų.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar Lietuvai reikalinga Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek per paskutinį mėnesį padidėjo jūsų elektros sąskaitos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +9 C

+3 +10 C

 

+7 +13 C

+9 +15 C

+8 +14 C

 

+10 +12 C

0-4 m/s

0-6 m/s

 

0-6 m/s