respublika.lt

ES siūlo laukus užsėti pupomisnuotraukos (17)

2020 kovo mėn. 16 d. 06:21:01
Edita SIAVRIS

Mokslininkų teigimu, auginant monokultūras, netaikant sėjomainos nualinamas ne tik dirvožemis, bet kyla ir kitų problemų - išauga trąšų, pesticidų poreikis. Patys ūkininkai sako, jog laikosi visų reikalingų principų išauginti gerą derlių, o ką perka vartotojai - čia jau kitas reikalas, nes laisvoje rinkoje gali prisipirkti ir prastų produktų.

×
nuotr. 5 nuotr.
Redakcijos archyvo nuotr.

 

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai teigia, kad vykstant klimato kaitai svarbiausias tikslas bus išlaikyti pakankamą maisto ir geriamojo vandens kiekį ir užtikrinti jų kokybę. Tuo įsitikinusi VDU Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė Jūratė Žaltauskaitė. Pasak mokslininkės, dabartinė tendencija tokia, kad nesilaikant sėjomainos principų, vietoj to renkantis vis didesnius trąšų, augalų apsaugos priemonių kiekius, gal ir gebame užauginti pakankamai didelį kiekį produkcijos, tačiau jos maistinė vertė nebūtinai išlieka tokia pati arba net mažėja.

„Šiuo metu Lietuvoje turime labai homogeniškus pasėlius, t.y. dideliuose plotuose auginamos vienos rūšies kultūros ir jeigu ūkininkai metai iš metų augina tą patį, nevykdo sėjomainų, galima teigti, kad dirvožemis degraduoja. Didžioji dalis ūkininkų žemę stengiasi „praturtinti“ trąšomis, pesticidais, kad tik derlius būtų didelis ir kasmetinis, bet tokia chemizacija dirvožemiui, aplinkai ir produkcijai tik kenkia“, - aiškina doc. J.Žaltauskaitė.

VDU Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslo instituto doc. dr. Darija Jodaugienė pasakojo, kad prieš dešimtmetį sėjomainos netaikymo problema tarp ūkininkų buvo kur kas didesnė nei dabar. „Anksčiau pasakydavai ūkininkui, kad tu taikyk sėjomainą, tai jis atsakydavo: „Išskyrus kviečius ir rapsus nieko neapsimoka auginti.“ Anksčiau ir augindavo daugiausia kviečius ir rapsus. Būdavo ūkininkui pasakai, kad neturi tikriausiai sėjomainos, nes matai, kad lauke dirvinės smilguolės paplitusios. O ūkininkas sako, kad sėjomainą taiko. Kai pradedi aiškintis, kokia sėjomaina, paaiškėja, kad kviečiai, kviečiai, kviečiai ir rapsai. Ir toks supratimas, kad tai - „sėjomaina“, - kalbėjo mokslininkė.

Pasak doc. dr. D.Jodaugienės, kultūrų auginimo kaita turi būti, kitu atveju, nualinama dirva (tos pačios rūšies augalai vartoja tas pačias maisto medžiagas), be to, derlingumas būna gerokai mažesnis, vadinasi, reikia gausiau tręšti, maža to, tokiuose laukuose išplinta tam tikrų rūšių piktžolės. Su jomis reikia kovoti naudojant tam tikras chemines priemones.

Europos Sąjunga ūkininkus orientavo auginti pupinius augalus, nes tokie augalai kaupia azotą ir dėl to pagerėja dirvožemis. Po pupinių augalų auginant kitas kultūras, šias reikia mažiau tręšti.„Pirmaisiais metais tokių augalų supirkimo kaina buvo gana aukšta, bet paskui ji sumažėjo. Tai ūkininkai vėlgi galvoja, ar čia apsimoka auginti ar ne, - kalbėjo mokslininkė. - Jeigu tręši vien mineralinėmis trąšomis, tokiu atveju ateina riba, kai tręši, bet negauni naudos, kurią turėtum gauti. Taigi nemažai ūkininkų augina tarpinius pasėlius, jie įterpiami (į pagrindinį pasėlį), taigi dirva papildoma organinėmis medžiagomis.“

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, pagal 2019 metais deklaruotų pasėlių plotą daugiausia Lietuvos ūkininkai augina žieminius kviečius, vasarinius kviečius, žieminius rapsus, daugiametes žoles, mažiausiai - apynių, baltųjų serbentų, kaliaropių, paprikų, spanguolių, žemuogių.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono TALMANTO komentaras:

Kiekvienas ūkininkas laikosi sėjomainos, gamtosauginių reikalavimų, žalio kurso. Jeigu nori gauti ES išmokas, pats turi mąstyti, ką auginti. Už pupinius augalus yra papildoma tiesioginė išmoka, ūkininkas pasiskaičiuoja, ar jam apsimoka auginti, ar ne. Nuo 2021 metų bus skatinama 5-6 laukų sėjomaina. Žodžiu, baltyminiams augalams yra papildomos tiesioginės išmokos.

Mums nėra nurodymo, ką auginti, kas kaip išmano, tas taip augina. Gali kviečius, rapsus, žirnius auginti, ką tik nori. Mūsų dirvožemis nėra nualintas, jei mokslininkai padaro tyrimus iš 20 ūkių, tai nereiškia, kad visoje Lietuvoje nualintas dirvožemis.

Pavyzdžiui, Amerika kukurūzus augina 20 metų tame pačiame plote, čia jau monokultūros. Mes irgi galėtume taip auginti, bet nualinsi dirvą visiškai. Todėl naujame ES paramos laikotarpyje ir bus skatinamos kelios sėjomainos, kad dirvožemis būtų geras. Aišku, jeigu nieko nesilaikysi, išvis gali išmokų negauti. Reikia būti draugiškiems gamtai.

Bet yra trečiosios šalys, naudojančios augalų apsaugos priemones, kurios ES jau 20 metų išimtos iš rinkos, nes kai kurios veikia endokrininę sistemą, sukelia vėžį. Bet jos naudoja ir paskui su jomis užaugintą produkciją mums parduoda, eksportuoja į Europos Sąjungą... Ir mes nieko padaryti negalime. Esame nevienodose sąlygose tiek su kitomis ES šalimis (dėl tiesioginių išmokų dydžių) ir dar negalime konkuruoti su trečiosiomis šalimis. Juk atvažiuoja pas mus pigesnių grūdų iš Ukrainos, Rusijos. O mūsų produkcija yra žymiai geresnė, ji išvažiuoja į kitas šalis, Angliją, Vokietiją, Prancūziją. Mes savos produkcijos negalime įpirkti.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (17)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jums neramu dėl savo darbo vietos?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokios šiuo metu apribotos veiklos jums labiausiai trūksta?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1  0 C

 0 +2 C

 

+2 +4 C

 +10 +11 C

+13 +15 C

 

+16 +17 C

0-3 m/s

0-2 m/s

 

0-5 m/s

Nuorodos