Valstybiniai brandos egzaminai prasidės dviem savaitėmis anksčiau nei pernai, pagrindinė sesija prasidės birželio 7 dieną ir baigsis liepos 2 d. Egzaminų tvarkaraštis sudėliotas taip, kad svarbiausius egzaminus - lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos - skirtų net 10 kalendorinių dienų. Šis intervalas, atsižvelgiant į mokyklų vadovų pageidavimus, skirtas tam, kad mokyklos tarp šių dviejų itin svarbių egzaminų galėtų organizuoti konsultacijas.

Mokytis savarankiškai - per sunku

Dar viena šių metų naujovė - visų egzaminų laikas bus pailginamas 15 minučių. Tačiau, pasak Klaipėdos „Aukuro" gimnazijos direktorės Lygijos Virkšienės, abejojama, ar egzaminų pailginimas padės abiturientams juos išlaikyti.

„Atestatui gauti užtenka išlaikyti du egzaminus, bet mes galvojame ir apie abiturientų galimybes studijuoti, apie profesinę karjerą, apie finansines galimybes, jei nepavyktų įstoti į nemokamas studijas.

Labai norime, kad vaikams sektųsi, bet jei kalbame, kad egzaminai bus tik pailginti 15 minučių, o paties egzamino užduotys nebus lengvinamos, tai prognozė gali būti, jog bus daugiau abiturientų, neišlaikiusių egzaminų", - tikino L.Virkšienė.

Jai pritarė ir Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktorius Arvydas Girdzijauskas.

„Žinoma, lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminai yra labai svarbūs, bet ruošiasi mokiniai ir kitiems egzaminams. Yra sveikintini žingsniai, kai atsisakome įskaitų, kai yra mėginama situaciją palengvinti mokiniams, bet šiaip manau, kad tie, kurie nori mokytis, gali ir tokiomis situacijomis mokytis. Yra sunku, žinoma, norėtume, kad visi sėkmingai pabaigtų, bet ką galime, tą darome", - dėstė A.Girdzijauskas.

L.Virkšienės teigimu, nuotolinio mokymosi metu aiškiai pasimatė, jog vieni mokiniai turi savarankiško mokymosi įgūdžių, o kitiems šių įgūdžių, deja, trūksta.

„Darėme mokinių ir abiturientų apklausą, tad yra dalis, kuriems nuotolinis mokymas tinka ir jie gali savarankiškai mokytis, tai daro nuosekliai, turi savo dienotvarkę, režimą ir geba laiką planuotis, tačiau yra ir tokių, kur matome, jog negeba laikytis režimo, tą matome ir pagal mokymosi pasiekimus.

Iš kiekvienos abiturientų klasės yra po du ar tris abiturientus, kuriems sunkiau sekasi, suprastėjo rezultatai. Jie praranda vidinę motyvaciją, savidiscipliną ir tiesiog yra vienišumas, padidėjęs stresas, o tai veikia vaikų emocinę būseną", - pasakojo L.Virkšienė.

Kaip loterija

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė pastebėjo, jog labiausiai abiturientai nerimauja dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, nes jis - lyg loterija.

„Lietuvių kalbos egzaminas visada būdavo sunkiausias dėl neprognozuojamumo, nes net ir pedagogai sako, kad tai tas pats, kaip knygą skaityti - vienam labai patinka, o kitam ne. Lietuvių kalbos vertinimas visais laikais, kai tik prasidėjo valstybiniai egzaminai, kėlė daug šurmulio ir abejonių, kiek jis yra teisingas ir objektyvus. Didžiausią nerimą ir kelia lietuvių kalbos egzaminas, nes tai yra kaip loterija, tu niekada nežinai, kokį įvertinimą gausi", - sakė J.Andrijauskienė.

Klaipėdos „Aukuro" gimnazijos direktorė L.Virkšienė pasakojo, jog balandžio mėnesį vyks mokykliniai menų egzaminai, tad juos laikantieji privalės pasidaryti testus.

„Dailės egzaminas gali vykti nuotoliniu būdu, nes ten nėra sudėtinga, kad mokiniai savo darbus nufotografuotų, pademonstruotų ir pristatytų, bet problema yra muzikos egzaminas. Mūsų mokykla yra centras ir šį egzaminą laikys 12 žmonių. Tariamės su komisija, kad visi laikantys egzaminą abiturientai turėtų pasidaryti testą ir komisijos nariai taip pat, kad galėtume tą egzaminą organizuoti gyvai", - tikino L.Virkšienė.

Įžvelgė nesąžiningumo atvejų

Baigiantiems dešimtą klasę mokiniams yra privalomi lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai - jie dėl pandeminės situacijos šiemet vyks nuotoliniu elektroniniu būdu. Šiais mokslo metais pasiekimų patikrinimuose dalyvaus daugiau kaip 25 tūkst. mokinių.

Tad jau kovo pabaigoje, siekiant išbandyti technines galimybes, dešimtos klasės mokiniai laikė bandomuosius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus. Jų metu nesklandumų nebuvo.

„Rezultatų dar negavome, tačiau kadangi mokytojai taisė darbus, tai sakė, kad buvo ir silpnesnių, ir labai neblogai įveikusiųjų užduotis. Mes džiaugiamės, kad visi sėkmingai prisijungė ir turėjo technines galimybes. Niekam nebuvo taip, kad dingo elektra ar kažkokie interneto trikdžiai, vaikai pasitikrino žinias", - sakė L.Virkšienė.

Tačiau J.Andrijauskienė pasakojo, jog pedagogai įžvelgė ir nesąžiningumo atvejų.

„Mokytojai pastebėjo, kad yra nesąžiningumo faktų, nes klaidų pobūdis pas vaikus buvo vienodas, teko kalbėti ir su kolegomis iš kitų miestų, tai girdėjau informaciją, jog daug kas iš mokinių naudojosi programėlėmis. Neatspindi realybės bandomieji egzaminai, tai galbūt tik dar labiau išryškino problemas, kad mokinys stengiasi ne savo žiniomis išlipti, o pasinaudodamas išorės pagalba", - dėstė J.Andrijauskienė.