„Brandos egzaminai vyks nuo šių metų birželio 22 d. Šis sprendimas priimtas atsižvelgus į aukštųjų mokyklų, bendrojo ugdymo mokyklų, Lietuvos moksleivių ir studentų sąjungų atstovų, švietimo ekspertų, ministerijos ir Vyriausybės specialistų siūlymus. Jie teikti prieš maždaug dvi savaites sudarytoje planavimo grupėje. Kaip ir sakėme, sprendimas negali būti vienpusis, o, priešingai, apsvarstytas visų, kuriuos paliečia egzaminų vykdymo klausimas. Vyravo argumentuota pozicija neatsisakyti egzaminų, tai galima suprasti. Dėkoju jos nariams už atliktą darbą. Kviečiu abiturientus ramiai ruoštis būsimiems egzaminams“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras dr. Algirdas Monkevičius.

Pasak ministro, ši pavėlinta data leis abiturientams turėti daugiau laiko pasirengti egzaminams ne tik nuotoliniu mokymu, kaip yra šiuo metu, bet ir numatoma pasirengimą organizuoti įprastu būdu.

„Dabar pagrindinis mūsų darbas bus užtikrinti abiturientų pasirengimą, teikti jiems reikalingą pagalbą. Tam ministerija pasitelks mokytojų dalykininkų ir mokinių organizacijų atstovus. Abiturientai ruoštis egzaminams galės tiek nuotoliniu būdu, tiek ir planuojame suteikti galimybę tiesiogiai susitikti su mokytojais mokyklų patalpose pasibaigus karantinui ar švelnėjant jo sąlygoms. Žinoma, dirbsime kartu su mokyklų administracijomis, savivaldybėmis, kad būtų užtikrinama asmens higienai ir sveikatai tinkama aplinka“, - pažymi ministras.

Lietuvoje galiojant karantinui švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaryta planavimo grupė rengia siūlymus dėl brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas.

Į planavimo grupę įeina Vyriausybės ir ministerijos specialistai, Lietuvos aukštųjų mokyklų, Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų atstovai, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos moksleivių sąjungos nariai.

Švietimo ekspertė: Vyriausybės sprendimas fiksuoti tikslią egzaminų datą – neatsakingas

Vilniaus universiteto (VU) profesorė, švietimo ekspertė Vilija Targamadzė teigia, kad Vyriausybės sprendimas fiksuoti tikslią egzaminų datą yra neatsakingas. Profesorė įsitikinusi, kad aukštosios mokyklos galėtų vykdyti studentų priėmimą, net jei egzaminai būtų suorganizuoti vasaros pabaigoje. Pasak švietimo ekspertės, tokiu scenarijumi mokslo metai aukštosiose mokyklose galėtų prasidėti šiek tiek vėliau.

„Tiksliai fiksuoti egzaminų datą būtų neatsakinga. Mano supratimu, turėtų būti įvairūs scenarijai, nes mes netgi nežinome, kaip po šv. Velykų dauginsis virusas, kiek bus užkrėstų žmonių ir kiek tęsis karantinas“, – Eltai kalbėjo V. Targamadzė.

Švietimo ekspertės nuomone, dėl brandos egzaminų sesijos datos turėtų būti pateikti keli scenarijai. VU profesorė teigia, kad vienas scenarijus galėtų numatyti egzaminų sesijos pradžią birželio 22 dieną, o kitas – liepos ar rugpjūčio mėnesį. V. Targamadzė įsitikinusi, kad stojant į aukštąsias mokyklas dėl nukeltos egzaminų datos problemų nekils.

„Nėra didelės problemos dėl egzaminų, nes mokslo metai aukštosiose mokyklose, galų gale ir profesinėse mokyklose, gali prasidėti ir spalio mėnesį. Paprasčiausiai gali būti taikomas intensyvesnis kursas“, – tikino V. Targamadzė, akcentuodama, kad aukštosios mokyklos su intensyvesniu ugdymo kursu tikrai susitvarkytų.

V. Targamadzė taip pat įsitikinusi, kad reikėtų organizuoti ir pakartotinę registraciją į egzaminus, nes, pasak švietimo ekspertės, dėl koronaviruso kilęs sukrėtimas gali turėti įtakos abiturientų ateities planams.

„Mano supratimu, reikia pasitikrinti, ar iš tikrųjų abiturientai, kurie spalio mėnesį pasirinko, kokius egzaminus laikyti, nepakeitė savo nuomonės. Vadinasi, turėtų būti pakartotinė registracija, kas kokius egzaminus nori laikyti“, – kalbėjo V. Targamadzė.

„Juk vieni kaip tik norės, pavyzdžiui, mediciną studijuoti, o kiti galbūt persigalvojo ir nebenorės“, – pridūrė ji, akcentuodama, kad neduoti abiturientams galimybės persigalvoti būtų neetiška.

VU profesorė taip pat teigia, kad organizuojant šių metų egzaminus svarbu apmąstyti ir egzaminų turinį bei jų laikymo galimybes. Pasak V. Targamadzės, egzaminų turinys galėtų būti šiek tiek supaprastintas.

Švietimo ekspertė tikina nesuprantanti, kodėl šiuo sudėtingu karantino laikotarpiu ministerija bei jai pavaldžios įstaigos abiturientams neorganizuoja konsultacijų.

„Galima abiturientams konsultacijas organizuoti centralizuotai. Juk yra tam tikros temos, mes turime puikių mokytojų ir jie galėtų pasiskirstę tomis temomis, panaudojant televiziją, „Youtube“ ar kitus kanalus, organizuoti konsultacijas“, – stebėjosi VU profesorė.

V. Targamadzė pabrėžia ir tai, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu mokiniai patiria labai didelį stresą. Visgi švietimo ekspertė akcentuoja, kad šią neigiamą karantino įtaką gali sumažinti tik proaktyvūs valdžios veiksmai.

„Aišku, kad įtaka (egzaminų rezultatams – ELTA) bus. Nereikia čia apsimesti, kad tai neturės įtakos. Bet galima labai proaktyviai veikiant, kuriant įvairius scenarijus, minimizuoti šią neigiamą įtaką ir amortizuoti visus negatyvius veiksmus“, – patikino VU profesorė, akcentuodama, kad į sprendimų priėmimą neįtraukiant mokytojų ir švietimo ekspertų, negalima tikėtis labai gerų rezultatų.

„Stebina, kad mokyklos ir mokytojai labai dažnai yra labiau mąstantys, negu mūsų stringanti ir braškanti biurokratinė sistema. Kelių žmonių sprendimai uždarose erdvėse tikrai neduoda tokių teigiamų rezultatų, nes juos įgyvendinant iškyla įvairių trikdžių“, – pridūrė V. Targamadzė.