respublika.lt

Besiruošiant matematikos brandos egzaminui: kaip išvengti praėjusių metų nesėkmės? (1)

2021 balandžio 26 12:15:12
Rūta Latinytė

Praėjusiais metais prasidėjusi pandemija ir karantinas švietime labiausiai atsiliepė abiturientams - 2020 metų valstybinio matematikos egzamino neišlaikė daugiau nei 30 proc. abiturientų, nors 2019-ais šis skaičius nesiekė nė 18 proc. Švietimo ekspertai vardino įvairias nesėkmės priežastis - ir nuotolinį pasiruošimą, ir sunkias užduotis, tačiau ko išmokome ir ką dar įmanoma spėti padaryti, kad toks scenarijus nepasikartotų ir šiemet? Universitetų dėstytojai pataria, kaip iš gausos mokymo(si) priemonių išsirinkti tinkamiausias, kaip planuoti laiką ir valdyti stresą, o kartu atkreipia dėmesį, jog rimtų pokyčių sulauksime tik tuomet, kai švietimas taps visuomenės prioritetu.

×
nuotr. 2 nuotr.
Simonas Šabanovas. Zenpr.lt nuotr.

 

Pasikeitė dėmesys švietimui

„Praėjusių metų matematikos brandos egzaminų rezultatai nemaloniai nustebino Lietuvos visuomenę. Bet, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Visuomenei parūpo jos jaunosios kartos išsilavinimas. Bene ryškiausiais šių metų bruožais, abiturientams rengiantis egzaminams, laikyčiau ypatingą visuomenės dėmesį,  išskirtinę pasiūlos ir pasirinkimų įvairovę bei didesnį ugdymo(si) priemonių prieinamumą", - teigia doc. dr. Bronė Narkevičienė, Kauno technologijos universiteto, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanė.

Švietimo ekspertas, pedagogas, Vilniaus universiteto dėstytojas ir socialinių mokslų daktaras Simonas Šabanovas laikosi nuomonės, kad egzaminų sistemoje turėtų atsirasti vertinimo nuoseklumas ir išdėliojimas dalimis per ilgesnį laiką - pavyzdžiui nuo 11 klasės.

„Egzaminai dalinai parodo kaip sekėsi įsisavinti juos nuo priešmokyklinės klasės, todėl jų rezultatai negali būti vertinami vien kaip nuotolinio ugdymo pasekmė. Ruošiantis egzaminams svarbi metodų įvairovė, kurią sudaro ir komandinis ir savarankiškas darbas. Geresniam startui svarbi mokytojo, šeimos ir draugų pagalba, bet nuosekliai mokantis jos turi mažėti, nes pats egzamino darbas yra savarankiškas. Kartu reikia suprasti, kad egzaminai negali parodyti visų gebėjimų, o tik tos dienos situaciją ir konkrečias temas.  Paprastai sakant, ko buvo klausiama egzamino užduotyse, nebūtinai yra tai, su kuo mokinys susidūrė platesniame kontekste ar patirtyje. Be to, nemaža dalis mokinių rašo darbus strese ir todėl nesugeba egzamino metu parodyti visų savo galimybių", - teigia S. Šabanovas.

Patarimai, kaip planuoti laiką

Norint geriau prisitaikyti prie dabartinės situacijos S. Šabanovas pateikia patarimus, kaip ruoštis kuo efektyviau.

„Matematika - tai mąstymo ugdymo būdas. Jame išmokstame taikyti įvairius logikos principus - jais verta ir vadovautis. Abiturientams naudinga su bendraamžiais susiorganizuoti neformalias (be mokytojo) pasiruošimo grupes, kuriose galima dalintis informacija, palaikymu, sprendimais. Pastangos paaiškinti temą kitiems - klasės draugams ar net jaunesniems mokiniams - labai padeda geriau įsisavinti ir įsiminti esmę. Dar viena naudinga priemonė - pasižymėti visus kylančius probleminius klausimus, kuriuos vėliau galima būtų išsiaiškinti bendraamžių grupėse arba mokytojo konsultacijos metu. Taip nepasimes žinių spragos", - vardina S. Šabanovas.

Jis taip pat skatina naudotis struktūruota informacija ir rasti patį patogiausią metodą - vieniems geriau padeda užrašai, kitiems vadovėlis, kiti renkasi profesionalų parengtus patarimų leidinius, „Korepetitoriaus" ar  kitus papildomo mokymosi leidinius bei skaitmeninius resursus. Derinant individualų darbą, grupines konsultacijas, darbą su mokytoju ir laisvalaikį patariama kiekvienai iš šių veiklų skirti po 20 proc. dienos laiko.

Daugiau dėmesio ir priemonių

Kaip pastebi doc. dr. B. Narkevičienė, praėjusiųjų metų matematikos brandos egzamino rezultatų akibrokštas privertė suskubti imtis pokyčių. Pasak docentės, šiemet abiturientai jau gali naudotis didele įvairių institucijų pagalbos pasiūla: Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija susistemino visą siūlomą pagalbą svetainėje „pagalbamokytis.lt", nemokamas nuotolines paskaitas rengiantis egzaminams siūlo Kauno technologijos universitetas ir kiti universitetai, be to,  dėstytojai yra pateikę filmuotą ar metodinę medžiagą, kuria abiturientai gali nemokamai naudotis universiteto „Moodle" sistemoje. Kai kurios savivaldybės savo ruožtu sutelkė pedagoginius ir finansinius resursus, kad padėtų abiturientams ir siūlo jiems nemokamus parengiamuosius kursus, tuo tarpu leidyklos pasirūpino popierinėmis bei skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis. Be to, kursai ir pagalba siūlomi ne tik mokiniams, siūloma ir jų mokytojams.

Kaip išsirinkti mokymo(si) būdą?

Mokymosi priemonių įvairovė yra gera žinia, tik ji reikalauja gebėjimo atsirinkti ir derinti skirtingus šaltinius, kas ne visuomet pavyksta. Šiemet vasario mėnesį leidyklos „Šviesa" užsakymu atliktas „Norstat" tyrimas, kurio metu buvo apklausta 500 mokinių tėvų visoje Lietuvoje, atskleidė, kad net 37% gimdytojų mano, jog priemonių naudojimas nėra subalansuotas. Daugiausiai disbalanso pastebi vyresnių klasių moksleivių tėvai - taip atsakė daugiau nei 40% iš jų.

Dar vienas sunkumas karantino metu - būtinybė didžiąją dalį laiko mokytis savarankiškai. To paties tyrimo duomenimis, net 50% moksleivių tėvų vertina, jog vaikai daugiau dirba savarankiškai, daugiausia - Panevėžio moksleiviai (63%), mažiausiai - Šiaulių (39%). Išaugusį savarankiško darbo laiką pažymėjo ir apie 40% vyresniųjų klasių tėvų.

Mokantis tokiomis sąlygomis, dr. B. Narkevičienė abiturientams pataria pasinaudoti didele pagalbos mokymuisi pasiūla ir išsirinkti kokybiškiausią mokymosi būdą bei priemones. Tuomet svarbu nuosekliai dirbti, nesiblaškyti, nepalikti nesuprasto uždavinio neišspręsto.

„Esmė yra supratimas, todėl klauskite mokytojo tol, kol suprasite, kaip ir kodėl būtent taip reikia spręsti. Taip pat būtinai dalyvaukite testavime, kurį siūlo ministerija ar leidyklos - taip sužinosite, kuriose temose reikia sustiprinti žinias. Laiko dar yra, todėl  tikslingai dirbant tandeme kartu su mokytoju, galima ženkliai sustiprinti matematinių žinių sistemą, o tuomet pagerinti ir supratimą. Pasitikėkite savimi - tie, kas nuosekliai mokėsi 12 metų,  tie, kurie skirs laiko ir pastangų žinių ir gebėjimų susisteminimui prieš egzaminą, tikrai bus sėkmingi ir parodydami rezultatus egzamino metu", - teigia dr. B. Narkevičienė.

Vien priemonių nepakanka

Mokslininkė kartu pastebi, jog be savivaldybių, ministerijos, universitetų pastangų, finansinių bei žmogiškųjų resursų, pačių abiturientų motyvacijos ir pastangų klausimas yra be galo svarbus.

„Kaip sako sena rytiečių patarlė, net ir vienas žmogus gali atvesti kupranugarį prie vandens, bet net keturiasdešimt žmonių neprivers jo gerti, jei jis pats nenorės. O motyvacija mokytis priklauso nuo daugelio asmenybės, šeimos ir visuomeninio gyvenimo veiksnių. Vis dar galime girdėti ar skaityti esą vien tik mokykla ir mokytojai bei švietimo sistema yra atsakingi už mokinių mokymąsi ir jo rezultatus. Dar mėgstama pridurti, kad egzaminų metu klausiama ne to ar ne taip, todėl rezultatai blogi. Tačiau neturime pamiršti, kad ugdymo realybė turi hierarchinį pobūdį", - teigia KTU docentė.

Dr. B. Narkevičienė primena mokslininkų požiūrį, kad valstybės, visuomenės lygmenyje priimami sprendimai ir vyraujančios vertybinės nuostatos persmelkia visus kitus realybės lygmenis. Tai lemia, ar visuomenėje  vyrauja pagarba išsilavinimui, kultūrai, mokslui. Tuo tarpu vaikai, jaunimas tai jaučia ir atitinkamai formuoja savo motyvaciją elgtis, gyventi vienaip ar kitaip.

„Mūsų jaunoji karta yra visuomenės atspindys, todėl jai užauginti reikia sutelktinių pastangų. Perfrazuojant filosofą Antaną Maceiną, jei norime, kad mūsų tauta neliktų tik kitų tautų žygių stebėtoja, turime ir toliau nuosekliai tobulinti mūsų jaunosios kartos ugdymą(si) ir jo sąlygas. Visuomenės bendrasis išsilavinimas, intelektualumas, gebėjimas spręsti problemas aktualus visiems iki vieno - nuo aktyvaus verslo, pramonės, mokslo, žemės ūkio, kultūros veikėjo iki augančio ar jau pensiją gaunančio tautiečio. Gal kai kam ir patogu tvarkytis šalyje, kai joje mažiau piliečių, galinčių analizuoti valdžios sprendimus, bet žmonėms tikrai reikia gyvenimo vertybiškai brandžioje ir mąstančioje visuomenėje", - mano dr. B. Narkevičienė.

Egzaminai - tik laikinas etapas

Tuo tarpu abiturientams, nerimaujantiems, kad per egzaminą sulauks klausimų, apie kuriuos net nesimokė, leidyklos „Šviesa" švietimo ekspertas S. Šabanovas pataria nesijaudinti ir žvelgti į šį gyvenimo tarpsnį plačiau.

„Mokaisi, studijuoji, atrandi visą gyvenimą. Egzaminai yra tik etapas. Mokymosi procese svarbiausia mokėti atrasti žinias, jas pasikartoti ir pritaikyti. Todėl natūralu, kad reikia kelti sau iššūkių, kuriuos įveikdami galime tobulėti", - teigia S. Šabanovas.

Reziumuodamas svarbiausius uždavinius iki egzamino, jis išskiria aiškią dienotvarkę, aiškų planą kaip keliamus iššūkius priimti ir spręsti. Jeigu kyla įtampų - būtina netylėti ir pasikalbėti su artimu žmogumi ar pasikonsultuoti su mokyklos psichologu, kaip įveikti stresą. Jį patiriame visi ir ieškome būdų sumažinti. Dar vienas dėmuo yra jau minėtos mokymosi priemonės, kurios turi būti struktūruotos, patikimo ir svarbiausia - prie širdies.

 

 

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NELAIMĖ: per viename Somalio sostinės Mogadišo rajone kilusius staigius potvynius žuvo vienuolika vaikų.
  • RADINIAI: Dievogalos kaime, kluone, moteris (g. 1968 m.) rado šautuvą, 146 vnt. įvairaus kalibro šovinius, granatą, du detonatorius, vieną sprogdiklį, galimai tris trotilo briketus, rankinę granatą ir pirotechninį užtaisą, kuriuos pasiėmė policijos pareigūnai.
  • APSINUODIJO: valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, penktadienį gavusi informacijos iš Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos vadovybės apie sunegalavusius vaikus ir virtuvės darbuotoją, nedelsiant pradėjo tyrimą - blogai pasijuto 12 vaikų, kurie maitinosi šios mokyklos valgykloje ir keletas iš jų jau gydomi ligoninėje.
  • AR NEBAISU: ketvirtadienį Vilniuje, atliekų surinkimo bei rūšiavimo teritorijoje, rasta galimai žmogaus kaukolė - policijos departamento pranešime sakoma, kad ji aptikta apie 15 val. Liepkalnio gatvėje.
  • PAVOJINGA ZONA: Filipinams priklausančią Mindanao salą sudrebino 5,1 balo stiprumo žemės drebėjimas, ketvirtadienį pranešė šalies Vulkanologijos ir seismologijos institutas.
  • RADINYS: trečiadienį atliekant remonto darbus Bulgarijos sostinėje, Caro Boriso III gatvėje, buvo rasta XX amžiaus vidurio aviacinė bomba - radinio vieta atitverta, sprogmens neutralizuoti atvyko išminuotojai.
  • VĖL NEBUS: didžiausia šalyje mažmeninės prekybos akcija „Jamam“, sutraukdavusi šimtus tūkstančių pirkėjų, šią gegužę nebus organizuojama - tai jau trečias kartas iš eilės, kai dėl pandemijos ir karantino ribojimų „Akropolis Group“ nusprendė atšaukti didžiųjų nuolaidų dienas.
  • STEBUKLAS: moteris iš Malio antradienį pagimdė devynetuką – dviem kūdikiais daugiau nei medikai matė motinos įsčiose per tyrimus ultragarsu - 25 metų Halima Cissė dėl geresnės medicininės priežiūros atvyko į Maroką, kur jai po cezario pjūvio operacijos gimė penkios mergytės ir keturi berniukai.
  • NEDRAUGIŠKI: sulaukusi kelių vartotojų skundų, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustatė, kad statybinių medžiagų ir apdailos prekių prekybos tinklas „Ermitažas” nevykdė pareigos atsakyti į rašytines vartotojų pretenzijas ir todėl įmonei skirta 400 eurų bauda.
  • KELIAUKIME: Dzūkijos nacionaliniame parke lankytojų laukia atsinaujinęs Merkinės piliakalnis - populiarus ir gilią istoriją menantis piliakalnis buvo tvarkomas pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarybos vykdomą projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“.

Daugiau

Dienos klausimas

Ar išdrįstate išreikšti savo nuomonę?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar pritartumėte skiepų paso idėjai, jei jį turėdami galėtumėte laisvai gyventi?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų
2. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
3. „MARŠ, MARŠ, TRA-TA-TA!“
4. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
5. ŠEIMOS GYNIMO MARŠAS - LIETUVOS ŠANSAS AR KVAILIŲ VILTIS?
6. Bažnyčia stos mūru už šeimą
7. Vitas Tomkus: PIRMYN VERGAI NUŽEMINTIEJI, ATSTUMTIEJI, NUSKRIAUSTIEJI IR NUTEISTIEJI!
8. Arvydas JUOZAITIS: „Palaikau šeimos žygį. Reikia, kad jis būtų“
9. Goda JUOCEVIČIŪTĖ: Sveiki žmonės – kaip raupsuotieji
10. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
11. DIDŽIOJI IŠPAŽINTIS
12. Vitas Tomkus: NE TAU, MARTYNAI, MĖLYNAS DANGUS!!!
13. Algimantas RUSTEIKA: Geras pensininkas - miręs pensininkas
14. Danutė ŠEPETYTĖ: Klausimas tautiečiui: ar dar ne per karštas vanduo?
15. Audrius BUTKEVIČIUS: Kam Dievas siunčia karvelį?
16. Skirmanto Malinausko melas ir „tiesa“
17. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
18. Raimondas DIKČIUS: Koronapandemijos scenarijui – šimtas metų
19. Nuo šiol VLKK draus žodį „pederastas“
20. Vitas TOMKUS: „Musė maišė, musė maišė, uodas vandens nešė!“
21. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
22. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
23. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
24. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
25. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +6 C

0 +6 C

 

+7 +13 C

+5 +10 C

+10 +14 C

 

+18 +20 C

0-5 m/s

0-7 m/s

 

0-7 m/s

       

Nuorodos