Kiekvieni mokslo metai prasideda su iššūkiais. Mokslo programų kaita. Vadovėlių, pedagogų ar net mokinių trūkumu. Su pranešimais, kad kažkurioje mokykloje dar nebaigtas remontas, o dar kažkuri mokyklėlė jau uždaryta. Šiemet - papildomas iššūkis. Kaip mokyklose apsisaugoti nuo COVID-19. Na ir kaip?

Teorija

Mokslo metų pradžią švęs lauke. Abiturientai šiemet neįves pirmokėlių į klasę, kad išvengtų rankų kontakto. Visi tarpusavyje sveikinsis alkūnėmis ar nuotoliniais linkčiojimais. Pirmokėliai vietoje pirmosios savo mokytojos veido pamatys medicininę kaukę. Tikrą veidą matys tik iš saugaus atstumo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) praneša, kad mokykloms padės 750 sveikatos specialistų. Mokyklų bendruomenėms paruoštos instrukcijos, kaip užtikrinti kuo mažesnį vaikų ir pedagogų kontaktą. Pavyzdžiui, galima vienus vaikus mokyti nuo 8 val., o kitus - nuo 9 val. Skirtingu laiku skelbti pertraukas. Skirtingu laiku valgyti. Per vienas duris į mokyklą įeiti, o per kitas - išeiti. Teoriškai viskas gražu. Turbūt tikimasi, jog judrūs mažiai ir dar judresni paaugliai judės jiems nustatytomis judėjimo kryptimis kaip išmuštruoti gvardiečiai. Kuo mažiau kaišios nosis iš savo klasių. Nežvygaus iš džiaugsmo, išvydę pedagogę su kauke. Ir kas mažiausiai įtikinama - nei stumdysis, nei kosės, nei čiaudės. Ypač užslinkus giliam rudeniui. Stūksos vieni nuo kitų saugiu atstumu. Niekada nepameluos, jog jau nusiplovė rankas.

Praktika

Ir pedagogai, ir epidemiologai patys supranta, kad mokyklose viruso išvengti nepavyks. Instrukcijos, raginimai mokyklų vadovams elgtis kūrybiškai, tik leis mokykloms ar atskiroms klasėms kuo ilgiau negrįžti į mokymąsi nuotoliniu būdu. Virusas nurungė „krepšelį“. Išloš tie rajonai, kur dar liko pustuščių mokyklų. Jos dar neuždarytos ir mokiniai nesugrūsti į didelę, už 10-15 km esančią mokyklą. Štai tokios pustuštės, daugiau erdvės turinčios mokyklėlės daug sėkmingiau išdėstys mokinukus. Išlaikys būtinus saugius nuotolius. Bet ar daug tokių mokyklų liko? Tiesa, kai kuriuose rajonuose liko mokyklų restauruotų pastatų su užkaltais langais. Galima į tai pasižiūrėti kūrybiškai. Langus atlupti. Pastatą išplauti, išvėdinti. Ir čia mokyti pačius mažiausius. Jei mūsų švietimas atlaikė kaimo daraktorių laikus, atlaikė metą, kai vaikai nešdavosi į mokyklą glėbelius malkų ar pėdindavo pėsti 4-6 km, tai kaip nors atlaikys ir koronavirusą. Juk Švedijoje mokiniai atlaiko. Vokietijoje taip pat ne visi mokytojai suserga. O ir Lietuvoje, pasibaigus karantinui, vaikučiai visą vasarą lankė darželius. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai sugebėjo juos ir save apsaugoti. Kad ir kaip būtų, visi sutinka, kad jaunesnių klasių mokiniams nuotolinis mokymasis netinka. Mažiai nesusikaupia. Tėvai irgi negalės jiems padėti, nes, pasibaigus karantinui, vėl važiuoja į darbus. Visi sutinka, kad vaikams reikia socializacijos - gyvų kontaktų su bendraamžiais. O ir kolektyvinis saugojimasis nuo koronaviruso jiems gali tapti linksmu žaidimu. Aišku, kol pabos. Tačiau Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius feisbuke įspėja:

„Aš suprantu, kad įvairaus lygmens mokyklų perkėlimas į online yra sudėtingas, gal net žalojantis mokinių psichiką bei žlugdantis jų galimus pasiekimus veiksnys, tačiau būkime nuoširdūs ir pažvelkime tiesai į akis. Vėliausiai po trijų rugsėjo mėnesio savaičių mes turėsime nemažai sergančių mokytojų ir visą būrį mokytojų ar net mokyklų, kurios darniu žingsniu keliaus į saviizoliaciją. Negi jūs rimtai manote, kad galima sukurti tokią tvarką, dėl kurios niekas nesirgs?“

ŠMSM, matyt, taip pat nesitiki, kad visi pedagogai ir mokiniai išvengs saviizoliacijos. Tad ne be reikalo išdalijo savivaldybėms 2800 kompiuterių, skirtų mokytojams. O pavasarį nupirko ir išdalijo 35 tūkst. planšetinių kompiuterių. Matyt, tikisi, jog mokyklos sugrįš į mokymąsi online priklausomai nuo mokyklos direktoriaus kūrybiškumo. Nekūrybiškiausio direktoriaus mokymo įstaiga, matyt, kris nuo „koronos“ pirmoji. O kūrybiškiausių direktorių mokyklos gal kris tik iš dalies. Atskiromis klasėmis. Tačiau Lietuvoje vis vien liks spartietiškų, drausmingų klasių, kurios išvengs saviizoliacijos. Ir sėkmingai sulauks dar tik kuriamos vakcinos. Be to, liks mokyklinių autobusiukų vairuotojų, kurie kūrybiškiausiai išmokys mažuosius keleivius laikytis saugios distancijos. Tai yra, nesibaksnoti alkūnėmis ir nesiboksuoti su kuprinėmis. Tvarkingai įlipti ir tvarkingai išlipti. Nerėkauti visa gerkle - labas rytas, dėde! Ir necypti, kad dezinfekuoto salono kvapas nepatinka.

Daugiau pasaulyje viruso - daugiau studijuojančių tėvynėje

Į virusą galima pažvelgti linksmesniu kampu. Nors mažių socializacija sulėtės, tačiau labiau bus ugdomi asmeninės higienos įpročiai. Vaikai dažniau prisimins, jog egzistuoja muilas. Be to, šiemet į aukštąsias mokyklas įstojo 10 proc. daugiau pirmakursių nei pernai. Į profesines mokyklas - 30 proc. daugiau. O pedagogika šiemet išvis išgyvena renesansą. Mokytojais panoro tapti 2,2 tūkst jaunuolių. Iš jų 1,3 tūkst. pasirinko pedagogo specialybę pirmuoju pageidavimu. Kodėl Lietuvoje vėl daugėja studentų? Todėl, kad pasaulyje pandemija. Nežinia, kada ji baigsis, kaip reikės saviizoliuotis, karantinuotis, todėl tėvai pataria vaikams kol kas studijuoti Lietuvoje. Pvz., kai gaus profesionalaus autošaltkalvio ar elektriko diplomą, lengviau įsidarbins užsienyje. O namie net ir susirgus smagiau. Nesi vienišas. Čia ir koronavirusas mažiau paplitęs nei Vakaruose. O studijuojantiems pedagogiką dar duodamos ir 300 Eur stipendijos. Didėja ir pedagogų atlyginimai. Tačiau visi puikiai supranta, kad dalis jaunuolių, gausiančių stipendijas, vis vien netaps mokytojais. Nes niekada visi netampa. Mokyklose visada trūko jaunų pedagogų ir ypač - vyrų. O šiemet dar trūksta 700 mokytojų. Ateityje dar labiau trūks, nes šalies pedagogų amžiaus vidurkis - 50 metų. Apie 6 proc. pedagogų - pensininkai.