1 nuotr.Nebenuspėjamas klimatas verčia sunerimti augalų genų išsaugojimu besirūpinančius mokslininkus. Mokslas kol kas baimių nesėja. Baimės sklando artimesnėje aplinkoje. Daržininkai nuogąstauja, ar praėjusių dvejų metų kaitros nebus paveikusios sėklų daigumo. Ar tokia tikimybė įmanoma, ar ji tik vienas tarp žmonių sklandančių mitų dėl klimato kaitos poveikio, aptarėme su biologu, Augalų genų banko vyriausiuoju patarėju dr. Bronislovu Gelvonauskiu.
Pasak biologo, dvi karštos vasaros vargu ar galėjo turėti didelės įtakos. Daigumui įtakos gali turėti netinkamas sėklų paruošimas. Mažiau daigios yra blogai atrinktos, daugiau nei 2-3 metus užsigulėjusios sėklos. Pomidorų, agurkų sėklos net kambario sąlygomis gali išlikti daigios 3-4 metus. Po 5-6 metų sėklų daigumas žymiai sumenksta. Anot mokslininko, kai kurių sėklų, tarkime, juodagrūdės, net naujo derliaus daigumas tėra 60-70 proc. Po metų šio liaudies medicinoje plačiai naudojamo augalo daigumas vos 10-15 proc. „Apie tyrimus, kaip sėklų kokybę veikia užsitęsusi sausra ar lietūs, dar neteko girdėti, bet sausroms tapus periodinėmis, jų gali prireikti. Per sausrą sėklos gali per greitai uždžiūti ir nespėti subręsti. Sėklų kokybę gali paveikti ir užsitęsęs lietingas periodas“, - sakė biologas. Anot B.Gelvonauskio, išskaidyti abejones dėl sėklų daigumo gali kiekvienas namų sąlygomis. Reikia tik sėklytes suskaičiuoti, paberti ant drėgnos servetėlės, neuždžiovinti ir po savaitės bus aišku, ko tikėtis išbėrus sėklas į lysvę. Ne visos sėklos sudygsta vienodu laiku, tarkime, morkų sėklų daigelių gali tekti laukti net tris savaites.
B.Gelvonauskis yra labai svarbios valstybei įstaigos, Augalų genų banko, ekspertas. Banko šaldytuvuose saugoma per 3300 sėklų pavyzdžių. Jos yra vietinės kilmės arba selekcinio proceso metu sukurtos žmogaus. Didžioji dalis sėklų yra žemės ūkio - žolių, javų, vaistinių, aromatinių, augalų sėklų. Saugyklose saugomos javų veislės, išvestos dar tarpukario laikais ir veislės, kurios išvedamos institutuose dabar. „Iš mūsų banko selekcininkai nuolat ima augalų pavyzdžius moksliniams tyrimams, naudoja juos kuriant naujas veisles. Pavyzdžius prieš 10-15 metų jie buvo atidavę saugoti. Institutai neturi sąlygų ilgą laiką sėklų išlaikyti“, - paaiškino mokslininkas. Užšaldytos sėklos kas penkerius metus išimamos iš saugyklų ir tikrinamas jų daigumas. Jei daigumas nuo padėjimo momento sumažėja daugiau nei 15 proc., pavyzdys atnaujinamas ir iš naujo padedamas į saugyklą.
Banke yra dekoratyvinių augalų bei pagrindinių miško medžių rūšių: pušies, eglės, juodalksnio, uosio, sėklų.
Banko paskirtis - ne saugoti sėklas, laukiant neprognozuojamų gamtinių anomalijų, galinčių pakeisti pasaulį, o kad būtų naudojamos augalų selekcijos programose. Kaip sakė B.Gelvonauskis, turėti vietinių augalų genetinių išteklių saugyklas yra kiekvienos valstybės garbės reikalas. Yra pasaulinis augalų bankas Svalbardo saloje, Šiaurės ašigalyje. Jį valdo Norvegijos vyriausybė. Banke, dar vadinamame „pasaulio pabaigos“ sėklų banku, amžinojo įšalo sąlygomis saugomos visos Žemės pagrindinės augmenijos sėklos. Yra ir keli lietuviškų augalų pavyzdžiai, patekę per Šiaurės šalių genų bankus.
