„Logiška, kad darbo rinka dabar kinta labai greitai ir mūsų verslui, mūsų įmonėms trūksta daug darbuotojų. Būtent profesinio mokymo sistema gali tai pasiūlyti“, – kalbėjo A. Plikšnys.

A. Plikšnys taip pat akcentuoja, kad asmenų, baigusių universitetą ar kolegiją ir nusprendusių stotį į profesinę mokyklą, skaičius auga. Anot viceministro, žmonėms yra svarbu greičiau įgyti kvalifikaciją, įsilieti į darbo rinką ir užsidirbti, o tai, pasak jo, gali užtikinti profesinis išslavinimas.

„2000 studentų, kurie baigė kolegijas ir universitetus šiemet įstojo į profesines mokyklas. Tai sudaro beveik 10 procentų mokinių ir jų procentas auga. Tai rodo, kad baigus kolegiją ar universitetą, žmogus į darbo rinką taip greitai neįsilieja. O baigus profesinę mokyklą į darbo rinką įsiliejama greičiau ir uždirbama kelis kartus daugiau negu baigus universitetą ar kolegiją ir žmonės tą supranta. Ir ypač ten, kur yra sektoriniai praktinio mokymo centrai“, – patikino A. Plikšnys.

Visgi, anot viceministro, esminė problema, kad profesinio ugdymo sistema dar nėra pakankamai lanksti. Pasak A. Plikšnio, siekiant tobulinti profesinio ugdymo sistemą remiamasi ir geraisiais kitų šalių pavyzdžiais, pavyzdžiui, Vokietijoje praktikuojamu dualiniu mokymu.

„Vokietijos patirtį taip pat norime panaudoti, tai yra vadinamas dualinis mokymas arba pameistrystė“, – kalbėjo jis. Pasak viceministro, dualinio mokymo principas yra 30 procentų mokymo laiko skirti profesinei mokyklai, o 70 procentų – darbo vietai.

A. Plikšnio teigimu, dar vienas profesiniam ugdymui kylantis iššūkis, kad profesinės mokyklos yra labai skirtingos. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras taip pat pripažino, kad susiduriama ir su mokyklų tinklo problema ir norint užtikrint kokybišką profesinį ugdymą būtina spręsti šią problemą.

„Skaudi problema yra tinklo problema, bet kaip žinote, Lietuvoje per milijoną žmonių sumažėjo, tai natūralu, kad ir profesinių mokyklų, tiek bendro ugdymo mokyklų du kartus sumažėjo. Tai tinklą reikia taip pat tvarkyti. (...)Tiesiog yra apjungiamos pajėgos tam, kad būtų galima tą kokybę garantuoti“, – kalbėjo jis.

Anot A. Plikšnio, susitikimo su profesinio ugdymo mokyklų vadovais ir merais, kurių savivaldybėse veikia nedidelį skaičių mokinių turinčios profesinio mokymo įstaigos, metu pristatyti ŠMSM siūlomi žingsniai, kurių reikia siekiant spręsti profesiniam ugdymui kylančias problemas.

„Pakete yra išdėstytas siūlymas dėl neformalaus profesinio mokymo, etatų steigimo (...), turinio programų peržiūrėjimas ir bendro ugdymo, vidurinio ugdymo programos“, – ŠMSM pateiktus siūlymus įvardino A. Plikšnys.

Į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje rengiamą susitikimą buvo kviečiami merai, kurių savivaldybėse veikia nedidelį skaičių mokinių turinčios profesinio mokymo įstaigos, profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų vadovai. Susitikime dalyvavo ir ministras Algirdas Monkevičius.

Susitikime buvo aptariamos profesinio mokymo plėtros galimybės, tariamasi, kaip stiprinti profesinio mokymo bendradarbiavimą su bendrojo ugdymo mokyklomis ir didinti dermę tarp bendrojo ugdymo bei profesinio mokymo, pristatyti žingsniai, kurie padėtų užtikrinti, kad mokiniai gautų kokybiškas profesinio mokymo paslaugas, o mokyklų tinklas veiktų efektyviai ir tvariai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat pristatė planus, kaip savivaldybėse plėtoti neformalųjį profesinį mokymą.