respublika.lt

Ant mokslo aukuro paaukota mokslininko gyvybė: merdėjimo dienoraštis (2)

2021 birželio 02 19:15:10
Milda Kunskaitė

Karlas Patersonas Šmitas paaukojo gyvybę, kad aprašytų gyvatės įkandimo simptomus. Tai truko kiek daugiau nei parą.

×
nuotr. 1 nuotr.
Afrikietiškasis bumslangas. Redakcijos nuotr.

 

Karlas Patersonas Šmitas (Karl Patterson Schmidt) gimė 1890 m. Ilinojaus valstijoje, vokiečio profesoriaus šeimoje. Būdamas 23-ejų, Karlas įstojo į prestižinį Kornelio universitetą, kur studijavo biologiją ir geologiją. Jam prireikė poros metų ir 4 mėnesių stažuotės naftos bendrovėje Luizianoje, kad suprastų, jog labiausiai biologijoje jį traukia herpetologija - mokslas apie varliagyvius ir roplius.

Jaunas mokslininkas sparčiai darė puikią karjerą: darbą Amerikos gamtos istorijos muziejuje derino su ekspedicijomis į Pietų Ameriką. Jų metu rinko roplių pavyzdžius ir juos tyrinėjo. Be to, K.Šmitas dirbo žurnalo
„Copeia", nagrinėjančio herpetologijos ir ichtiologijos problemas, redaktoriumi, o 1942-1946 m. vadovavo Amerikos ichtiologų ir herpetologų draugijai. Per visus karjeros metus K.Šmitas suteikė pavadinimus daugiau kaip 200 gyvačių rūšių ir pelnė pagrindinio aspidų (žvynaroplių būrio gyvačių šeima, kuriai priklauso labai pavojingos gyvatės) specialisto reputaciją. O plačiajai publikai K.Šmitas tapo žinomu ne dėl mokslinių atradimų, o dėl savo mirties.

1957 m. rugsėjo 25-ąją K.Šmitas pradėjo tyrinėti gyvatę, kurią jam atsiuntė Linkolno parko zoologijos sodo direktorius. Mokslininkas nesunkiai nustatė, kad 1,5 m ilgio žalia gyvatė yra afrikietiškasis bumslangas. Bet K.Šmitas, kaip ir bet kuris kitas planetos herpetologas, akivaizdžiai nežinojo, kad bumslango nuodai žmogui yra mirtinai pavojingi. Apskritai bumslangai - nekonfliktiškos gyvatės, jos vengia pulti žmogų ir kanda tik tuo atveju, kai žmogus „puola" pirmas, pavyzdžiui, paima į rankas ir familiariai apžiūrinėja.

„Paėmiau gyvatę iš daktaro Roberto Ingero rankų be jokių apsaugos priemonių ir gyvatė iškart man įkando į kairės rankos didžiojo piršto apačioje esančius minkštuosius audinius". Tai pirmasis įrašas K.Šmito dienoraštyje apie įvykį. Per artimiausias 24 valandas jis padarys dar dešimtį įrašų apie savo savijautą ir simptomus.

Ar K.Šmitas žinojo, kad tai yra paskutinė jo gyvenimo diena? Pagal vieną įvykių versiją mokslininkas suprato, kad bumslango įkandimas yra mirtinas, bet sąmoningai atsisakė priešnuodžių, kad pamatytų natūralią simptomų, kuriuos rengėsi fiksuoti, eigą. Pagal kitą versiją herpetologas tiesiog nežinojo, kad bumslango nuodai yra mirtini. Galbūt jis įsivaizdavo, kad stipriai apsinuodys, aprašys simtomus, taip praturtindamas mokslą, ir pasveiks. Deja, nuodai suveikė kitaip.

„4:30-5:30 popiet. Stipriai pykina, bet nevemiu. Namo važiavau traukiniu.

5:30-6:30 popiet. Stipriai krečia šaltis, karščiuoju, temperatūra 38,7. Apie 5:30 pradėjo kraujuoti gleivinės, daugiausia dantenos.

8:30 vakaro. Suvalgiau du skrebučius.

9:00-12:00 vakaro. Pamiegojau.

12:20 nusišlapinau. Šlapime yra kraujo, bet nedaug.

4:30 ryto. Išgėriau stiklinę vandens, o po to stipriai pykino, išvėmiau nesuvirškintą vakarienę. Pasijutau geriau ir miegojau iki 6:30 ryto.

Rugsėjo 26 d., 6:30 ryto. Temperatūra 36,8 °C. Pusryčiams suvalgiau dribsnių, be lukšto virtą kiaušinį su skrebučiu, obuolių padažu ir išgėriau kavos. Jau tris valandas šlapinuosi be kraujo. Nosis ir dantenos toliau kraujuoja, bet nestipriai."

Apie pietus K.Šmito būklė staigiai pablogėjo. Kai atvyko gydytojai, mokslininkas jau nieko nebesuprato ir duso, iš akių pasipylė kraujas. Trečią valandą dienos, jau ligoninėje, gydytojai konstatavo jo mirtį. Skrodimas parodė, kad K.Šmitas mirė nuo stipraus vidinio kraujavimo. Kraujavo beveik visi jo organai - nuo širdies ir inkstų iki smegenų.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SLALOMAS: nemažai dalyvių bei stebėtojų sutraukė Kauno rajone automobilių slalomo varžybos, kurias karantinas iš 2020 metų tradicinių velykinio ir kalėdinio turnyrų nustūmė net į šių metų vasarą.
  • MIGRANTAI: Ignalinos rajone pasieniečiai sulaikė dar dvi neteisėtų migrantų grupes, o Švenčionių rajone – vieną (iš viso sulaikyti 58 užsieniečiai, iš kurių, pirminiais duomenimis, 54 gali būti Irako piliečiai, 4 – Šri Lankos.
  • KOPLYČIOS: Vilniaus arkikatedroje atvertos 70 metų buvusios uždarytos koplyčios, kuriose Katedros lankytojai galės melstis, apžiūrėti restauruotą Šv. Vladislovo koplyčios kupolą bei sugrąžintą XVIII a. zakristijos spintą, kuri pastaruosius 30 metų buvo eksponuota Lietuvos Taikomosios dailės muziejuje.
  • SPORTAS: Lenkijos Elbingo mieste vykusiose Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) Europos standartinių šokių taurės varžybose naujaisiais Europos taurės šeimininkais tapo pasaulio, Europos ir daugkartiniai Lietuvos standartinių šokių čempionai Evaldas ir Ieva Sodeikos.

  • NELAIMĖ: šeštadienio vėlų vakarą Plungės rajone iš sodybos tvenkinio narai ištraukė 17-mečio kūną.
  • KULTŪRA: penktadienio vakarą Giacomo Puccini operos „Vilisės“ koncertiniu atlikimu (Lietuvoje – pirmą kartą) prasidės 26-asis tarptautinis Pažaislio muzikos festivalis - vieną iš solinių vaidmenų operoje atliks šio festivalio naujasis meno vadovas, daugelyje pasaulio scenų publikos simpatijas pelnęs tenoras Edgaras Montvidas.
  • RADINYS: Indijos policija ketvirtadienį pranešė pradėjusi tyrimą, kai medinėje dėžėje, plūduriuojančioje Gangos upėje, surado gyvą ir sveiką naujagimį - dėžės vidus buvo išklotas raudonu audiniu, jame buvo paveikslėliai su indų dievų atvaizdais, taip pat horoskopas, nurodantis mergaitės gimimo datą, laiką ir vardą Ganga – tai vienos iš indų dievybių vardas, kuriuo vadinama ir upė.
  • AFRIKOJE: Botsvanoje rastas trečias didžiausias pasaulio deimantas - kiaušinio dydžio brangakmenis yra 1 098 karatų „retas ir ypatingas“, teigė „Debswana“ įmonės vadovė Lynette Armstrong.
  • PINIGAI: nuo liepos mėnesio vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai galės kreiptis į „Sodrą“ dėl vienišo asmens išmokos.

  • APKLAUSA: remiantis naujausia „Deposit Solutions“ apklausa, europiečiai koronaviruso pandemijos metu ėmė mažiau leisti pinigų ir labiau taupyti.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar ketinate švęsti Jonines?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur slepiatės nuo tropinių karščių, užklupusių Lietuvą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+21 +28 C

+19 +26 C

 

+18 +25 C

+27 +34 C

+20 +33 C

 

+22 +26 C

0-4 m/s

0-8 m/s

 

0-4 m/s

       

Nuorodos